Jau daug metų vyksta savotiškas karas tarp daugiatūkstantinės žvejų mėgėjų armijos ir verslininkų, užsiimančių žvejyba, dėl to, kaip turėtų būti eksploatuojami vidaus vandens telkiniai (prie jų priskiriami ežerai, tvenkiniai ir upės). Mėgėjai praleisti laisvalaikį prie vandens su meškere ar spiningu mano, kad tie telkiniai turi būti vien jų valdos, tuo tarpu verslininkai mano, kad ir jie turi teisę gaudyti žuvis.
Kol tęsiasi šis ginčas, į akis krinta tai, kad iš verslinės žvejybos valstybė turi nedaug naudos. Verslininkai už teisę žvejoti valstybės biudžetą praturtina 120 tūkstančių litų. Tuo tarpu žvejai mėgėjai, vien mokėdami metinį mokestį, į jį įneša apie pusę milijono litų. O iš prekybos mėgėjiškos žūklės įrankiais valstybės biudžetas pasipildo keliais milijonais litų.
Skundai pavadinti nepagrįstais
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Greičiūnas „Kauno dienai” teigė, kad žvejai mėgėjai tikrai nėra skriaudžiami, nors jie nuolat skundžiasi.
„Neseniai priimtame Mėgėjiškos žūklės įstatyme akcentuojama, kad vidaus vandens telkiniuose mėgėjiškai žūklei teikiama pirmenybė prieš verslinę žvejybą. Po to buvo priimti dar keli teisės aktai, kurie realizuoja tokią nuostatą. Buvo uždrausta verslinė žvejyba tuose vandens telkiniuose, kurie išnuomoti vien mėgėjiškai žvejybai. Taip pat sumažinti žvejybos limitai, padidinti tinklų akių dydžiai”, – dėstė mintis pašnekovas, minėdamas argumentus savo teiginiui, kad žvejai mėgėjai nėra skriaudžiami, paremti.
Skyriaus vedėjas akcentavo, kad smarkiai sumažėjo ir verslininkų sugaunamų žuvų kiekiai. Maždaug prieš dešimt metų ežeruose buvo sugaunama daugiau kaip 100 tonų; pernai – tris kartus mažiau, nurodė jis.
V.Greičiūnas sakė, kad „siekiama surasti tą aukso vidurį, kuris patenkintų tiek žvejus mėgėjus, tiek profesionalus”. Tačiau, kaip atrodo, surasti tą „aukso vidurį” sekasi sunkiai.
Gyvenime yra priešingai
Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys Romualdas Žilinskas „Kauno dienai” teigė, kad nors Mėgėjiškos žūklės įstatyme nurodomi aiškūs prioritetai žvejų mėgėjų naudai, tačiau gyvenime yra priešingai.
Jis sakė, kad galima nurodyti daug argumentų, kurie įrodytų, jog „valstybei vis dėlto mielesni yra verslininkai negu mėgėjai”. „Štai kad ir Mėgėjiškos žūklės taisyklėse nurodyta, jog mėgėjai negali žvejoti arčiau kaip 50 metrų nuo verslininkų pastatytų tinklų. Ir kai tokių tinklų pastatyta devynios galybės, mėgėjui lieka tikrai mažai vietos, ypač tuo atveju, jeigu vandens telkinys – nedidelis”, – sakė tarybos narys.
Pasak R.Žilinsko, verslininkų ataskaitose nurodyti duomenys liudija, kad valstybė iš verslinės žvejybos turi visai menkai naudos. O taip yra dėl to, kad vienokie laimikiai būna natūroje, kitokie – popieriuje (ataskaitose). Paprasčiau sakant, sukčiaujama, nes, mažinant laimikius, automatiškai mažėja ir mokesčiai.
Vienas pašnekovų, kuris anonimiškai prisistatė kaip „žvejys mėgėjas, dirbantis valstybinėje institucijoje”, sakė, kad dabar vidaus vandenyse susidariusi padėtis tenkina „visą grandinę, kurią sudaro viduriniosios grandies valdininkai, žvejai verslininkai ir juos privalančių kontroliuoti institucijų darbuotojai”.
„Šiems asmenims tokia padėtis – tikra aukso gysla, duodanti nemažas, suprantama, nelegalias pajamas, todėl padėtis nesikeis, kol ta grandinė nebus išardyta”, – sakė žvejys mėgėjas.
Radikalus pasiūlymas
R.Žilinskas įsitikinęs, kad verslinę žvejybą vidaus vandens telkiniuose reiktų uždrausti visiškai, bent keleriems metams.
Tuo tarpu valdininkai tikina, kad tai padaryti neįmanoma, nes kai kurios įmonės jau daug investavo į šį verslą.
V.Greičiūnas nurodė, kad verslinė žvejyba nuo seno egzistuoja Europos Sąjungai priklausančiose šalyse ir kitose Senojo žemyno valstybėse: Šveicarijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitose. Išimtis – Slovakija, neturinti tinkamų vandens telkinių.
Pareigūnas nurodė, kad tose šalyse yra paplitusi kita žuvų gaudymo forma, kuri nurodoma kaip žvejyba savo reikmėms. Tokiu atveju telkinio nuomininkas turi teisę pasigauti žuvies įrankiais, kurie nepriskiriami prie mėgėjiškų, bet tik savo poreikiams, be teisės laimikį parduoti.
Kai Lietuvoje buvo uždrausta verslinė žvejyba kai kuriuose telkiniuose, jų nuomotojai dabar prašo teisės kokiu nors vienu tinklaičiu pasigauti žuvies savo šeimos poreikiams, sakė V.Greičiūnas.
Ataskaita – „visiška nesąmonė”
Verslinei žvejybai išnuomoti 254 ežerai ir tvenkiniai, kurių bendras plotas yra maždaug 15 tūkstančių hektarų. Iš valstybinėms institucijoms pateiktų duomenų matyti, kad ežerų ir tvenkinių nuomininkai verslinės žvejybos įrankiais praėjusiais metais sugavo tik apie 18 tonų žuvų.
Taigi laimikiai visai apverktini: iš vieno hektaro – truputį daugiau nei 1 kilogramas. Iš tokių laimikių labiau prityrę žvejai tik kvatoja.
Ichtiologas iš Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Tomas Virbickas, „Kauno dienos” paprašytas pakomentuoti tokius verslinės žvejybos „laimikius”, juos pavadino „visiška nesąmone, kuria begėdiškai slepiami tikrieji skaičiai ir realiai gaunamos pajamos”.
Pašnekovo nuomone, verslinė žvejyba nedideliuose vandens telkiniuose (iki 500 hektarų) apskritai neturėtų būti leidžiama. O didesniuose verslininkai galėtų traukti laimikius, tik jie turėtų gaudyti didesnes (naudojant tinklus su didesnėmis akimis) žuvis, taip pat tik tokias žuvis, kurios gyvena giliai ir kurios žvejams mėgėjams yra nepasiekiamos. Tokiu atveju ir žvejai mėgėjai būtų patenkinti, ir verslininkai galėtų parodyti savo profesionalumą, sakė mokslininkas.
Dėl Kauno marių ietys tebelaužomos
Didžiausias vidaus vandenų telkinys – Kauno marios, esančios net trijų rajonų – Kauno, Kaišiadorių ir Prienų – teritorijoje. Dėl jo tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų jau seniai laužomos ietys.
Žvejai mėgėjai, kurių vien Kaune yra daugiau kaip 7 tūkstančiai, suprantama, norėtų, kad marios būtų tik jų valdos. Tačiau jose vis labiau šeimininkauja verslininkai. Jiems iki pastarųjų metų buvo leidžiama sugauti vis daugiau žuvies.
V.Greičiūnas teigė, kad nesibaigiantį ginčą tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų dėl žvejybos Kauno mariose bus bandoma išspręsti. Kartu jis nurodė, kad verslinės žvejybos šiame telkinyje ir kai kuriuose kituose visiškai uždrausti neįmanoma, nes bendrovės į šį verslą yra nemažai investavusios – pirkusios žvejybos įrankius, šaldymo įrangą ir t.t. Kaip pavyzdį pašnekovas nurodė bendrovę „Kauno marių žuvys”, kuri yra investavusi apie 200 tūkstančių litų ir per kitus dvejus metus numatanti tam išleisti dar apie pusę milijono.
V.Greičiūnas pripažino, kad tik du vandens telkinių nuomininkai iš visos Lietuvos pernai per metus sugavo daugiau kaip toną žuvies ir iš to turėjo pajamų vos kelis tūkstančius litų. „Tai – kurioziški ataskaitų rezultatai; koks čia verslas, jeigu iš jo negali pragyventi”, – dėstė mintis pareigūnas.
Vienas „Kauno dienos” pašnekovų, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad tuo, „kas dedasi verslinėje žvejyboje, turėtų susidomėti ne tik gyvąją gamtą saugantys inspektoriai, bet ir kitų žinybų, įskaitant mokesčių inspekciją, atstovai”.
Vietos turėtų užtekti ir vieniems, ir kitiems
Mokslininkai mano, kad Kauno mariose vietos turėtų užtekti ir mėgėjams, ir profesionalams. Ichtiologas T.Virbickas sakė, kad „mariose galėtų žvejoti kelios bendrovės, o ne keliasdešimt, kaip yra dabar, o jos privalėtų gaudyti žuvis su daug didesnėmis tinklų akimis. Profesionalai turėtų gaudyti dideles žuvis, mažesnes palikdami mėgėjams”.
Mokslininkas taip pat teigė, kad profesionalai elgiasi neleistinai, Kauno marias įžuvindami vien karosais ir karpiais. Jie privalėtų vandens telkinį įžuvinti tokiomis pat žuvų rūšimis, kokias sugauna.
T.Virbickas pažymėjo, kad verslininkai kai kuriuos vandens telkinius tikrai labai „iškošė”. Tarp tokių ežerų jis nurodė Dusią, dar vadinamą Dzūkijos jūra.
„Dusioje nuo šių metų smarkiai sumažintos žuvų sugavimo kvotos, nes padėtis pasidarė grėsminga”, – sakė mokslininkas.
Naujos taisyklės liberalesnės
Nuo liepos vidurio įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės, kurias Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys apibūdino kaip „gerokai trumpesnes, paprastesnes ir liberalesnes”.
Bet kaunietis žvejys mėgėjas Liudas Kaminskas „Kauno dienai” sakė, kad naujos taisyklės jo nesužavėjo. „Jeigu žmogų atvesi prie vandens telkinio, kuriame yra vos viena kita apgailėtino dydžio žuvytė, jis nesidžiaugs, nors tu jam ir suteiksi didesnę veikimo laisvę; jis ten nieko gero nesugaus, išskyrus menką žuvelę. Per pastaruosius kelerius metus verslininkai taip iškošė pakaunės vandenis, kad mėgėjams mažai kas beliko”, – skundėsi didelį stažą turintis žvejys mėgėjas.
Ichtiologas T.Virbickas sutiko su L.Budrio teigimu, kad naujosios taisyklės yra liberalesnės. „Žvejams mėgėjams jose yra daug daugiau laisvių ir lengvatų. Neliko draudimų žuvis gaudyti upėse. Daug daugiau vietos palikta žvejo mėgėjo sąmoningumui. Jis žino, kokių žuvų negalima konkrečiu laikotarpiu gaudyti. Tačiau aplinkos apsaugos inspektoriams bus sunkiau kontroliuoti”, – sakė mokslininkas.
V.Greičiūnas tuo tarpu tikino, kad „žvejų mėgėjų teisės visą laiką bus didinamos”. „Šiais metais priimtos Verslinės žūklės taisyklės, kuriomis verslininkų veikla yra gerokai apribota. Žvejybos draudimas yra prailgintas pusantro mėnesio. Anksčiau jiems buvo draudžiama žvejoti buvo balandžio 1-osios iki gegužės 31-osios, dabar nuo kovo 15-osios iki birželio 30 d. Dėl to verslininkai labai bėdoja, nes pavasarį – didžiausi laimikiai”, – sakė pareigūnas.
Kontrolė tebėra silpna
Verslininkų ataskaitos akivaizdžiai liudija, kad kontrolė yra labai silpna. Bet paprastai rajone vidutiniškai yra tik trys keturi gyvosios gamtos inspektoriai, kurių valdos yra didelės.
Jie privalo prižiūrėti, ar laikosi nustatytos tvarkos žvejai mėgėjai ir verslininkai. Tačiau inspektoriai nuolat skundžiasi kuro autotransportui stygiumi ir kitomis bėdomis.
V.Greičiūnas tikino, kad kontrolė bus griežtinama, nes rajonų inspekcijos gauna papildomų etatų. Jis sakė, kad, sugriežtinus kontrolę, rezultatai būna juntami iš karto. Kaip pavyzdį jis nurodė Kuršių marias. „Marių žvejai dabar patenkinti, kad jiems kojas kaišioję brakonieriai buvo priversti išsinešdinti. Automatiškai pakilo žuvies kainos”, – sakė pareigūnas.
Brakonieriai vis dar yra didelė vidaus vandenų rykštė. Vadinamieji elektrikai beveik nutraukė „veiklą”, nes už ją gali atsidurti net kalėjime. Tačiau vadinamųjų nuosaikiųjų, gamtosaugininkų teigimu, dar yra devynios galybės.
Leonas Žalys