Europai svarstant Turkijos galimybes tapti Europos Sąjungos nare, Prancūzija tebeieško atsakymų į klausimą, kodėl prancūzai pasakė „ne” Europos Sąjungos Konstitucijai. Vieni ES kūrėjų jaučiasi patekę į tokią situaciją, dėl kurios ir patiems nepatogu.
Nesijaučia antieuropiečiais
Praėjusią savaitę visi Prancūzijos laikraščiai itin daug rašė apie ES plėtrą, Turkijos siekį ir galimybes tapti ES nare. Nuolat buvo primenama, kad prancūzai (net 54,6 proc. rinkėjų) gegužės 29 dieną referendume pasisakė prieš ES Konstituciją. Birželio 1-ąją jai pasakė „ne” ir Nyderlandai.
Prancūzija buvo viena iš šešių valstybių, padėjusių pamatus dabartinei ES, tačiau dabar ji pirmoji iš 25 bloko valstybių atmetė Konstituciją. Šalis po referendumo pasijuto izoliuota kitų ES valstybių, ji buvo apkaltinta nacionaliniu egoizmu.
Prancūzų poziciją nėra lengva suprasti. Jie visi tvirtina esą tikri europiečiai, jokiu būdu ne antieuropiečiai. Tautiečių baimės, anot politikų, ne visada suprantamos ir teisingos.
„Man buvo gėda dėl referendumo baigties. Tai blogiausia diena mano, kaip politiko, gyvenime”, – ištarė vienas aukšto rango politikas per susitikimą su Baltijos ir Skandinavijos šalių žurnalistais. „Žinoma, neminėkite mano pavardės, nes karjera bus baigta”, – nusijuokė jis.
„Kodėl turėjau balsuoti už Konstituciją, jeigu aš jos nesuprantu?” – klausimu į klausimą atsakė Pietų Prancūzijos vyno gamintojų kooperatyvo atstovas Alberas Blankas. Jis įsitikinęs, kad ES suvienodintų prancūzų ir, pavyzdžiui, Lenkijos vyno gamintojų darbo sąlygas. „Dabar aš dirbu 35 valandas per savaitę. Kodėl turėčiau norėti dirbti daugiau, kad turėčiau tą patį? Mes ir taip esame suvaržyti kvotų, be to, vyno kaina pastaruoju metu smarkiai krinta”, – pasakojo jis.
„Gerai, kad Austrija pirmoji pasipriešino Turkijos priėmimui į ES, todėl šį kartą mes nebūsime blogiukai, sukėlę krizę”, – sakė kavinėje barmenu dirbantis Žanas Marselis.
Išryškėjo ekonominė ir socialinė takoskyra
„Konstitucija yra mirusi. Nepasakyčiau, kad esu dėl to labai nuliūdęs, nes jos tekstas buvo blogas. Nereikia sureikšminti referendumo. ES būtų ištikusi krizė vėliau ar anksčiau. Atėjo laikas rimtiems debatams”, – mano Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) tyrinėtojas Tomas Gomaras.
Parlamentaras Pjeras Lekileras, kuris yra Nacionalinės asamblėjos delegacijos Europos Sąjungai pirmininkas, pažymėjo, kad Prancūzijoje neįmanoma buvo nerengti referendumo. „Tai būtų pavadinta pavogta teise į debatus”, – teigė jis.
Anot P.Lekilero, viena didžiųjų priežasčių buvo nedarbas ir kitos socialinės ekonominės priežastys. „Paryžius balsavo „už”, bet kiti didieji miestai – „prieš”. Didesnes pajamas turintys asmenys ir tie, kurie prisimena Antrąjį pasaulinį karą, balsavo „už”. Jaunimas pasisakė neigiamai, ir net nežinau, kodėl. Viena priežasčių – jaunimui sunku rasti darbą. Per susitikimus su jaunimu prašydavau jaunuolių apibūdinti keliais žodžiais Europą. Jie minėjo žodžius „solidarumas”, „vienybė”, „Socrates”, bet tik ne žodį „taika”, – sakė jis.
Politikas neatmetė galimybės, kad Prancūzija dar kartą balsuos dėl ES Konstitucijos. „Juk labai svarbu tai, kad daug valstybių pasisakė teigiamai”, – mano P.Lekirelas.
Dalis prancūzų linkę manyti, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir prezidentas Žakas Širakas. Likus metams iki referendumo, jis pasisakė už Turkijos narystę ES, pareikšdamas, kad tai būtų tiltas į musulmonų pasaulį. Likus keliems mėnesiams iki referendumo, Ž.Širakas pakeitė poziciją ir pasisakė už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl Turkijos narystės ES.
Žemės ūkiui – ypatinga reikšmė
Žemės ūkio ir žvejybos ministerijos atstovai sakė, kad prieš Konstituciją balsavę ūkininkai bijo ES plėtros, manydami, kad gali prarasti darbą, nors iš esmės ES plėtra įtakos žemės ūkio sektoriui Prancūzijoje nepadarė. „Ūkininkai manė, kad balsuodami už Konstituciją praras darbą, nes kitose ES šalyse ūkininkai gamins daugiau ir pigiau. Tai buvo kvaila, nes kitur nepagaminama tiek daug ir tokios kokybės gaminių. Mes aiškinome, kad ES plėtra ūkininkams reiškia naujas rinkas. Kai pirkėjų perkamoji galia didės, jie pirks jūsų produktus”, – pasakojo ministerijos tarnautojai.
Panaši situacija buvo prieš Ispanijos ir Portugalijos priėmimą į ES. Tada prancūzų ūkininkai taip pat baiminosi, kad praras darbą, tačiau iš tiesų, praėjus keleriems metams po plėtros, jau džiaugėsi atsivėrusiomis naujomis rinkomis.
Prancūzijoje žemės ūkio klausimai visada ypatingi. Statistika teigia, kad 1 iš 4 prancūzų gyvena kaimo vietovėse. Šalyje yra 590 tūkstančių fermų. Ūkininkų ir aktyvių jų šeimos narių yra 1,155 milijono, dar 220 tūkstančių yra laikini darbuotojai. Kasmet pasamdoma apie 980 tūkstančių sezoninių darbininkų. Žemės ūkyje pagaminama produkcijos už 62 milijardus eurų. Prancūzija yra didžiausia ES žemės ūkio produktų gamintojų.
Po plėtros Prancūzijoje sukurta dešimtys tūkstančių naujų darbo vietų, tačiau nedarbas šalyje išlieka didelis. Skaičiai nuolat svyruoja tarp 9 ir 10 proc. ir yra vienas didžiausių rodiklių visoje ES.
Nedarbas tarp imigrantų yra du kartus didesnis nei tarp prancūzų. Prancūzai kol kas neatidaro darbo jėgos erdvės ES naujokams. Jie labai atsargiai vertina galimybes artimiausiu metu atverti darbo rinką.
Lengviau priimtų Maroką
Prancūzai įpratę rengti referendumus. Nuo 1958-ųjų, kai buvo įkurta Penktoji Prancūzijos Respublika, jų įvyko jau dešimt. Paprastai prancūzai yra aktyvūs apklausų dalyviai, mažiausiai rinkėjų (63 proc.) pasisakė 1988 metų referendume dėl Naujosios Kaledonijos autonomijos.
Prancūzijos vadovai tikriausiai neišdrįs iš rinkėjų atimti teisę ir toliau svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus spręsti referendumu.
Nekelia abejonių ir tai, kad prancūzai referendumu spręs klausimą dėl Turkijos priėmimo į ES. Jeigu toks referendumas įvyktų šiandien, jis patirtų visišką nesėkmę. Visuomenės apklausos rodo, kad tik 11 proc. prancūzų pritartų tam. Kaip juokauja patys prancūzai, jie greičiau nubalsuotų už Maroko priėmimą į ES. Tai rodo, kad palankumas priklauso ir nuo istorinių santykių – šalyje gyvena labai daug marokiečių.
Dainoras Lukas