Užrakintas rūsys į katilinę įskėlė ginčą tarp du nepilnamečius vaikus auginančios šeimos ir pastatą susigrąžinusios Kauno religinės žydų bendruomenės. Gyventojai teigia, kad bus priversti šalti žiemą, jei religinės bendruomenės administratorius atsisakys juos įleisti į bendro naudojimo patalpas.
Kaltina religinę bendruomenę
Į redakciją kreipėsi Puodžių ir Birštono gatvių sankirtoje esančio dviejų aukštų namo vieno buto gyventojai, nepatenkinti, kad pastatą susigrąžinusi Kauno žydų religinė bendruomenė neįsileidžia jų į rūsį. „Rūsyje yra šildymo katilas, žiemą sušalsime, jei žydai neduos raktų”, – aiškino Egidijus Liaugaudas. Jis yra buto savininkės Aksenijos Darafėjienės gyvenimo draugas. Pasak E.Liaugaudo, bute priregistruoti gyvena A.Darafėjienės sūnus Mantas su šeima, kuri augina 4 metų sūnų ir pusantrų metų dukterį.
„Vaikai šals, jei nepavyks patekti į rūsį, kuris yra bendro naudojimo patalpos”, – tikino E.Liaugaudas. M.Darafėjus teigia, kad jo mama name gyvena nuo 1982-ųjų, o butą išsipirko iš namą valdžiusio Valstybinio miškotvarkos instituto.
Neįleidžia į rūsį
Avarinės būklės name įrengti iš viso 8 butai. Pusė jų – privatizuoti. Likusieji priklauso Kauno religinei žydų bendruomenei, kuriai nuosavybės teisės į pastatą atkurtos 1998-1999 m.
Iš visų gyventojų tik A.Darafėjienės butas šildomas rūsyje esančiu katilu, kuris kūrenamas kietu kuru. Malkas gyventojai laiko rūsyje. Pasak M.Darafėjaus, Kauno miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba birželį įpareigojo religinę žydų bendruomenę pašalinti iš katilinės saugomas malkas, nes gali įsiplieksti gaisras. „Žydų bendruomenės paprašėme rakto nuo kitos patalpos rūsyje tam, kad galėtume laikyti malkas ir kitą kurą”, – teigia M.Darafėjus, bet, pasak jo, religinės bendruomenės administratorius tik pasišaipė iš prašymo ir liepos 5-ąją įstatė metalines rūsio duris. „Ant jų pakabino spyną, todėl patekti į rūsį negalime”, – tikino E.Liaugaudas.
Jo gyvenimo draugė A.Darafėjienė jau kuris laikas dirba užsienyje.
Sukėlė gaisrą
Kauno religinės žydų bendruomenės administratorius Mauša Bairakas pernelyg nenorėjo komentuoti kilusio ginčo. „Rengiame ieškinį teismui, nes gyventojai mums gana daug įsiskolino”, – sakė M.Bairakas. Jo teigimu, šeima tik už elektrą yra skolinga apie 1200 Lt. Be kita ko, jie savavališkai iškirto sieną ir taip pasididino gyvenamąjį plotą, nors gretima patalpa priklauso žydams. Pasak M.Bairako, prieš kurį laiką gyventojai rūsyje jau buvo sukėlę gaisrą, todėl žydų bendruomenę ugniagesiai gali nubausti, jei ir toliau malkos bus laikomos rūsyje. „Pasiūliau gražiuoju išsinešti daiktus, nes nutarėme įstatyti metalines duris, bet gyventojai tai padaryti atsisakė. „Gyventojai ne kartą pasireiškė antisemitiniais išsišokimais, jie nori apjuodinti religinę bendruomenę”, – neabejoja M.Bairakas. Jo teigimu, katilinė rūsyje taip pat įrengta savavališkai be jokio projekto. „Bus teismas, tada su jais ir kalbėsimės, nes gyventojai nenori sudaryti ir nuomos sutarčių”, – pridūrė M.Bairakas.
Šeima žinoma tarnybai
M.Darafėjus dar liepą užtarimo prašė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Rašte jis teigia, kad religinės bendruomenės administratorius ketina išgriauti katilinę, taip šeimą palikdamas be jokio šildymo. „Prašome sudrausminti Kauno religinę žydų bendruomenę dėl savivaliavimo”, – prašo M.Darafėjus.
Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Birutės Daugėlienės, tarnyba nesprendžia ginčų dėl bendrojo naudojimo patalpų, bet „Civilinis kodeksas nurodo, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių”.
„Jei vaikai šals, juos apgyvendinsime Kauno kartų namuose”, – sakė B.Daugėlienė. Ji teigė, kad Darafėjų šeima tarnybai yra gana gerai žinoma, bet vedėja nedetalizavo pažinties.
Pasak Savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėjo Edvardo Kasparavičiaus, negalima užrakinti bendrojo naudojimo patalpų, net jeigu gyventojai skolingi už komunalinius patarnavimus.
Gediminas Stanišauskas