Lietuvoje ėmus stigti ne tik kvalifikuotų darbininkų, bet ir diplomuotų specialistų, Seimas susirūpino mūsų šalies piliečių išsilavinimu. Jau priimtas sprendimas svarstyti Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo bus siekiama, kad mokslas būtų privalomas iki 18 metų. Anot pataisos iniciatorės, opozicinės Liberalų demokratų frakcijos narės Aušrinės Marijos Pavilionienės, tai būtina, nes mažėja vidurinį išsilavinimą turinčių šalies gyventojų ir tampame beraščių tauta.
Tokia nuostata sugriauna įsitikinimą, kad esame išsilavinusi, darbšti tauta, gerus specialistus su aukštuoju išsilavinimu rengianti šalis. Tai tarsi patvirtina dideli konkursai į universitetus, kurių Lietuvoje yra išties nemažai. Seimo nariai šiuo klausimu taip pat nėra vieningi: balsuodami už Konstitucijos pataisą 50 jai pritarė, 2 balsavo prieš ir 13 susilaikė.
Nemažai parlamentarų tvirtina, kad pakanka privalomojo mokslo iki 16 metų, kaip dabar Konstitucijoje nustatyta. Toks amžiaus cenzas nurodytas ir Švietimo bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymuose. Tačiau, anot Aušrinės Marijos Pavilionienės, tai trukdo „padėti atskleisti visuomenės kūrybines galias, išsaugoti ir kurti tautos tapatybę, brandinti pilietinę visuomenę, didinti žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį”. Beje, parlamentarė pripažįsta, kad nuolat daugėja mokinių, paliekančių mokyklas, todėl pasitelkia prievartą.
Ką ji duos? Visų pirma, pratęsus privalomo mokymosi amžiaus cenzą, prireiks nemažai papildomų lėšų. Gal tokia prievarta užpildysime dėl gyventojų, juolab jaunų, skaičiaus mažėjimo tuštėjančias mokyklas? Beje, daugumą jų vis dar remontuoja tėvai, o mokytojai tebeverkia dėl mažų atlyginimų. Didėja pedagogų deficitas, o jų, pratęsus privalomą mokslą dvejais metais, prireiks dar daugiau.
Pagaliau argi Seimo nariai nežino, kiek daug mokinių, dar neturinčių 16 metų, šiandien nelanko mokyklos? Kiek jų per dienas sėdi namuose ir tėvams tai nė motais? Kiek padeda tėvams dirbti sunkius ūkio darbus, kiek išeina iš namų, bet į mokyklą nenueina, nes sėdi interneto kavinėse ar picerijose, o į pažymių knygeles susirašo dešimtukus, jei tėvai reiklūs. Tokių vaikų, sąmoningų ir gabių, bet neturinčių intereso mokytis, yra ne vienas. Jie nemato pavyzdžių, kad išsilavinimas mūsų šalyje būtų adekvatus gyvenimo gerovei.
Įvairios akcijos, projektai rengiami tam, kad būtų sugrąžinti į klases mokyklos nelankantys vaikai. Praėjusią savaitę Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre su savivaldybių atstovais, švietimo įstaigų vadovais, mokytojais, policijos atstovais akcentuota, kad labai daug mokinių nelanko mokyklos ir sunku juos sugrąžinti, nes šalyje nėra vieningos strategijos, kaip spręsti šią problemą.
Nesunku įsivaizduoti, kiek mokinių, priverstų mokytis iki 18 metų, lankys vidurinę mokyklą ir kiek išmoks. Pagal Konstitucijos pataisai pritariančius parlamentarus ilgesnis privalomas mokslas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Tačiau yra sakoma, kad prievarta skatina prievartą, o trinti, anot senolių, mokyklos suolą, nieko neveikiant, kažin ar ne per didelė prabanga mažai ir neturtingai mūsų šaliai.
Politikai galvoja kitaip. Strateginiai planai, kad visi valstybės piliečiai būtų išsilavinę, yra puikūs. Štai sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga džiaugiasi: pavyko įtikinti Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijas, kad reikia padidinti studentų priėmimą. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija vardinėmis stipendijomis Kauno technologijos universiteto studentams vilioja ir įpareigoja juos pasilikti Lietuvoje, nes šalies pramonei jau trūksta technologinį universitetinį išsilavinimą turinčių jaunų specialistų. Informatikus iš Lietuvos paviliojo Vokietija, Sveikatos apsaugos ministerija yra išdavusi beveik pusę tūkstančio pažymų norintiems išvykti dirbti į kitas šalis įvairių specialybių medikams.
Už valstybės lėšas rengiant specialistus kitoms šalims ir todėl didinant studentų skaičių, vaikus reikia versti mokytis. Nesvarbu, ar to jie nori, kiek gabūs. Išvykus gabiausiems specialistams svetur, mums teks tenkintis vidutiniokais. Raštingumą kelsime priverstiniu viduriniu išsilavinimu, užuot vilioję specialistus deramu atlyginimu ir pagarba.
Marijana Jasaitienė