Mūsų šalyje aludariams sudarytos geresnės sąlygos negu Latvijoje ar Estijoje.
Bet, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, Lietuvos rinkoje vis dar yra nemažai problemų.
Viena jų – stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas mūsų šalyje didėja sparčiau negu alaus.
Taip mano vakar Lietuvoje lankęsis koncerno „Baltic Beverages Holding” (BBH) prezidentas Christianas Ramm-Schmidtas.
BBH valdo Lietuvos alaus rinkos lyderę – bendrovę „Švyturys-Utenos alus”.
Koncernas užima pirmaujančias pozicijas Baltijos šalių rinkoje – Latvijoje BBH valdo alaus daryklą „Aldaris”, Estijoje – „Saku”.
Mintimis apie aludarių perspektyvas bei alaus vartojimo kultūrą Ch.Ramm-Schmidtas pasidalijo su „Lietuvos rytu”.
– Lietuvos gyventojai puikiai žino bendrovę „Švyturys-Utenos alus”, daugelis yra girdėję ir apie BBH koncerną. O ką koncernui reiškia Baltijos šalių bei Lietuvos rinka?
– BBH veikia Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Baltijos šalyse. Ir nors „BBH Baltic” padalinio pajamos sudaro tiktai dešimtadalį visų BBH pajamų, Baltijos valstybių rinka yra labai svarbi. Labiausiai šioje rinkoje džiugina bendrovės „Švyturys-Utenos alus” rezultatai.
Žiūrėdamas į ilgalaikius rezultatus, aš „Švyturį-Utenos alų” pavadinčiau BBH koncerno perlu.
Tomas Kučinskas, kuris padėjo Lietuvos alaus gamybos bendrovei pakilti į tokias aukštumas, dabar turi iššūkį pasiekti tokių pat rezultatų visose Baltijos šalyse.
Esu tikras, kad „BBH Baltic” padalinys, kurį sudaro „Švyturys-Utenos alus”, „Aldaris” ir „Saku”, pasieks aukščiausių rezultatų.
Geriausias įrodymas – per pastaruosius dvejus metus pelningumas Latvijoje bei Estijoje padidėjo dvigubai.
– Tačiau, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuvoje verslo sąlygos pablogėjo. Šiais metais pagal konkurencingumo indeksą Lietuva atsidūrė 43-iojoje vietoje – septyniomis vietomis žemiau nei prieš metus. Ką jūs manote apie verslo sąlygas?
– Aš nenorėčiau dramatizuoti situacijos. Esu tikras, kad kitais metais Lietuva pakils į viršų.
Mes manome, kad Lietuvoje verslo aplinka yra labai gera. Galbūt mūsų nuomonei turi įtakos ir geri „Švyturio-Utenos alaus” rezultatai.
Vertinant aludariams sudaromas verslo sąlygas, Lietuva lenkia Latviją bei Estiją, nes čia – mažiau suvaržymų. Tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo daugelio išsivysčiusių šalių pagal suvartojamą stipriųjų ir silpnųjų alkoholinių gėrimų santykį.
Stipriųjų gėrimų suvartojimas Lietuvoje didėja daug sparčiau nei alaus, nors valdžia turėtų skatinti vartoti mažiau stipriųjų gėrimų.
Daugelyje kitų šalių vyksta atvirkštinis procesas.
Absoliutus suvartoto alkoholio kiekis mažėja, nes vartotojai vietoj stipriųjų gėrimų renkasi alų ar vyną. Daugelis vyriausybių įvairiomis priemonėmis skatina tokį vartotojų elgesį.
– Kuo skiriasi alaus vartojimo kultūra Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse?
– Pagal suvartojamo alaus kiekį Lietuva jau pasivijo Vakarų Europos vidurkį – maždaug 80 litrų vienam gyventojui per metus.
Žinoma, Vokietijoje alaus išgeriama kur kas daugiau – po 120 litrų, tuo tarpu Prancūzijoje, kuri vadinama vyno šalimi, – mažiau nei Lietuvoje.
Apskritai Lietuvą pagal alaus vartojimą būtų galima lyginti su Skandinavijos šalimis.
Nuo sovietinių laikų Lietuvoje dar yra likusi degtinės gėrimo kultūra. Bet vartotojų įpročiai jau keičiasi. Žmonės, ypač jaunoji karta, renkasi silpnesnius gėrimus – alų, sidrą ar vyną.
Alus yra bendravimo priemonė, tai – atsigaivinti skirtas gėrimas, o ne būdas pasigerti. Žmonės gali išgerti alaus, pabendrauti, o iš ryto šviesia galva eiti į darbą.
BBH tikslas – skatinti protingą ir nuosaikią alaus vartojimo kultūrą. Mes griežtai pasisakome prieš girtavimą, alaus gėrimą gatvėje ir, žinoma, alaus pardavimą nepilnamečiams.
Lietuvos aludariai yra pasirašę etikos kodeksą. Juo aludariai įsipareigojo kur kas daugiau, nei iš jų reikalauja įstatymai. Pavyzdžiui, jie įsipareigojo nevirti stipresnio nei 9,5 procento alaus bei nepardavinėti masiniuose renginiuose stipresnio negu 6 procentų alaus.
Aludariai patys rodo iniciatyvą dirbti sąžiningai, todėl norėčiau palinkėti, kad priežiūros institucijos savo pastangas nukreiptų didelėms blogybėms – nelegaliai produkcijai bei mokesčių slėpimui – atskleisti.
– Įvairūs Lietuvos regionai garsėja alaus gamybos tradicijomis. Ar daug smulkių aludarių veikia kitose Europos valstybėse?
– Taip, Lietuva yra unikali šalis Europoje pagal alaus daryklų skaičių. Šioje srityje ji gali lygintis nebent su Vokietija.
Lietuvoje yra 87 alaus daryklos – tai labai neįprastas skaičius tokiai mažai šaliai. Suomijoje, kurioje vienas gyventojas vidutiniškai išgeria tiek pat alaus kiek ir Lietuvos gyventojas, yra tik trys alaus daryklos.
Aš manau, kad Lietuvoje ateityje nebebus tiek daug alaus daryklų, nes Europoje didėja aludarių koncentracija.
Bet „Švyturys-Utenos alus” nesistengia išstumti iš rinkos smulkiųjų aludarių.
Mes siekiame puoselėti alaus kultūrą, o smulkios daryklos gali labai daug prisidėti prie alaus kultūros kūrimo.
– Lietuviai, užsienyje paklausti, kas garsina jų tėvynę, nedvejodami išvardytų tris dalykus: krepšinis, gražios moterys ir alus. Ką jūs manote apie tokį įvertinimą?
– Be abejo, lietuviai būtų teisūs. Lietuvos krepšinio komanda yra puiki, moterys – tikrai nuostabios, o alus, be jokios abejonės, yra vienas geriausių pasaulyje.
Tačiau Lietuva galėtų gauti dar daugiau naudos iš alaus pramonės, kuri yra labai konkurencinga ir gerai išplėtota.
Jau dabar Lietuva pagal suvartojamo alaus kiekį neatsilieka nuo Europos vidurkio, tačiau juk Lietuva istoriniu ir kultūriniu požiūriu yra alaus šalis.
Alus galėtų prisidėti ir prie turizmo verslo plėtros, jeigu tiktai verslą prižiūrinti valdžia atleistų varžtus. Pavyzdžiui, kodėl žymūs žmonės negali reklamuoti alaus Lietuvoje bei užsienyje? Arba kodėl žmonės negali gerti alaus sporto arenose, žiūrėdami krepšinį? Tai atrodo nesąžininga tokioje šalyje kaip Lietuva.
Pavyzdžiui, Rusijoje degtinės lobistai, prieš metus inicijavę apribojimus alui, dabar iš džiaugsmo trina rankas. Alaus pramonės plėtra sulėtėjo, o alkoholizmo problemos išliko – tai įrodo, kad alus neturėjo įtakos alkoholizmui.
– Lietuvoje vietos alaus pozicijos – nepajudinamos. Kokios yra Lietuvos aludarių galimybės įsitvirtinti eksporto rinkose?
– Aš nemanau, kad eksportas kada nors taps pagrindiniu „Švyturio-Utenos alaus” verslu. Alus yra vietinis gėrimas, kiekvienoje šalyje stipriausios yra nacionalinės alaus rūšys, dėl to lietuviškam alui labai sunku įsitvirtinti užsienio rinkose.
Tačiau dėl tos pačios priežasties Lietuvoje užsieninis alus nenukonkuruos lietuviškojo.
Nepaisant to, į kai kurias šalis „Švyturio-Utenos alaus” produkcijos eksportas padidėjo. Tai – Kaliningrado sritis, JAV ir Didžioji Britanija.
– O kokios rūšies alų pats labiausiai mėgstate?
– Aš negaliu išskirti vienos rūšies, nes lankausi skirtingose mūsų alaus daryklose, kuriose ragauju jų pagaminto alaus. Apskritai man patinka lengvas šviesusis alus, o stipraus alaus nemėgstu. Geriau išgerti daugiau, bet ne stipresnio.
Mantas Dubauskas