Šį rudenį sukako dveji metai, kai Lietuvoje startavo Naujoji pensijų kaupimo sistema. 2003 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtos pasirašinėti pirmosios gyventojų sutarys su pensijų kaupimo bendrovėmis.
Šiuo metu, praėjus jau trims sutarčių pasirašymo etapams, naujoje sistemoje dalyvauja 684 tūkstančiai asmenų arba 54,42 % visų apdraustųjų „Sodroje”. Daugiausia sutarčių yra pasirašę Druskininkų rajono gyventojų – 92 proc. visų apdraustųjų, mažiausiai – Širvintų rajono gyventojai – tik 30 proc. visų apdraustųjų.
Šiandien vykusioje konferencijoje „Naujoji pensijų kaupimo sistema – dveji veiklos metai” Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vertybinių popierių komisijos, Draudimo priežiūros komisijos, „Sodros”, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos ir Investicijų valdymo įmonių asociacijos atstovai specialistai aptarė Naujosios pensijų kaupimo sistemos dvejų metų veiklos rezultatus: pensijų kaupimo dalyvių skaičiaus dinamiką ir struktūrą, sukauptas pensijų fondų lėšas ir jų investavimo kryptis, pensijų fondų pajamingumą ir jų taikomus atskaitymus, kaupimo dalyvių registro klausimus.
„Šiuo metu sistema veikia be priekaištų. Tačiau turime pažvelgti į ateitį, kokie dar darbai mūsų laukia. Prieš tai būtina įvertinti kokie yra kaupimo rezultatai, kur spragos ir kiek kaupimas gali garantuoti būsimąsias išmokas. Reikia galvoti ar reikia dar stiprinti sistemą, daryti saugesnę, daugiau dėmesio skirti tokioms diskusijoms ir tada apsispręsti. Iš tiesų dabartinėje sistemoje investavimo rizika visgi tenka dalyviui ir turime diskutuoti ar nevertėtų šio santykio keisti”, – šiandien sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė.
Jos teigimu, Lietuvos gyventojai labai aktyviai panoro dalyvauti naujoje sistemoje. Pasirašytų sutarčių skaičius yra labai didelis lyginant su kitomis šalimis ir atkreipiant dėmesį į tai, kad mūsų šalyje kaupimas yra savanoriškas. Žmonės patys renkasi dalyvavimą ir pasirašę sutartį jie dar turi galimybę ją nutraukti, jei persigalvoja per 30 dienų nuo pasirašymo. Daugiausia sutarčių buvo pasirašyta pirmuoju pasirašymo etapu – iki 2003 m. gruodžio 1 dienos. Kitų dviejų etapų metu vyravo panaši pasirašymo dinamika, daugiausia sutarčių pasirašoma baigiantis pasirašymo laikotarpiui. Sutartis galima pasirašyti kasmet – nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d.
Aktyviausiai kaupimo sistemoje dalyvauja asmenys nuo 25 iki 34 metų, iš jų kaupimo sistemoje dalyvauja 73 proc. visų apdraustųjų, iki 25 m. amžiaus asmenų – 70 proc. visų apdraustųjų. Mažiausiai kaupime dalyvauja vyresnio amžiaus asmenys. Tiems, kuriems per 55 metus, sutartis yra sudarę 5 proc. visų apdraustųjų. Daugiausia kaupimo sistemos dalyvių pasirinko mišrius pensijų fondų tipus.
„Sodros” direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis pasakojo, kad per šį laikotarpį pensinio amžiaus sulaukė ir kaupti nustojo 19 naujosios sistemos dalyvių. Vidutinė jų sukaupta suma -720 litų. Nei vienas iš jų negauna anuiteto, nes sukauptos sumos dar buvo per mažos, jie gavo visą savo sukauptą sumą iš karto. 2006 m. pensinio amžiaus sulauks 271 dalyvis, 2007 m – jau 652 dalyviai.
Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys šiandien pabrėžė: ” Kol kas mus lydi sėkmė – dalyvių skaičius liudija pasitikėjimą naująją sistema, pensijų fondų pajamingumas yra daugiau negu patenkinamas, atskaitymai valdytojams yra saikingi, investicijos diversifikuojamos patenkinamai”. Jo teigimu, priežiūros institucijos per dvejų metų laikotarpį neužfiksavo nei vieno dingusių lėšų atvejo, nėra nei vieno bent kiek rimtesnio skundo, taigi visa infrastruktūra dirba be priekaištų.
Konferencijos dalyviai taipogi diskutavo dėl pensijų fondų valdytojų ir juos prižiūrinčių institucijų kvalifikacijos, nagrinėjo galimų dalyvių interesų saugumo priemonių teigiamas ir neigiamas puses.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 pensijų fondai, sukaupę 330 mln. litų. Juos valdo 6 pensijų fondų valdymo įmonės ir 5 gyvybės draudimo bendrovės.