Darbdavių įpykinti klaipėdiečiai Darbo inspekciją baigia užversti skundais.
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėja darbo konfliktų bei įstatymų pažeidimų. Žmones nervina tai, kad darbdaviai nesilaiko susitarimų, vėliau moka algas, nesudaro normalių darbo sąlygų ir net verčia dirbti už dyką. Kaltinimų darbdaviams lavina nėra atsitiktinė – 75 proc. skundų pasitvirtina.
Skundų – daugybė
Šiais metais uostamiestyje jau įregistruoti 198 samdomų darbuotojų skundai.
„Žmonės skundžiasi, kad nemokami arba vėluoja atlyginimai. Taip pat nesilaikoma susitarimų, kai darbdavys žada oficialiai mokėti vieną sumą, o neoficialiai – kitą, – sakė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas. – Prekybininkai dažnai skundžiasi, kad verčiami po darbo nemokamai valyti prekybos sales, atlikti prekių inventorizaciją”.
Pasak A.Džiugo, dauguma skundų pagrįsti: „75 atvejais iš 100 reikia pripažinti, kad darbdaviai pažeidžia įstatymus. Skundas – pagrindas tikrinti įmonę. Dažnai darbdaviui nesakome, kad atvykome pagal skundą. Nenurodome ir jį parašiusiojo pavardės. Neretai tikrindami išaiškiname daugiau nei skundėsi darbdavio įskaudintas žmogus”.
Pyktį kelia algos
Darbo inspekcijos teisininkas Juozas Noreika sakė, jog daugėja darbuotojų, kurie ateina skųstis ir konsultuotis. „Per mėnesį vien tik į mane kreipiasi 100-150 žmonių. Dažniausiai – dėl nesumokėtų ar vėluojančių atlyginimų. Kol darbuotojo ir darbdavio santykiai geri, kol pastarasis moka algą voke, darbuotojas į mus nesikreipia. Ateina tada, kai santykiai su šeimininku pašlyja. Tačiau mes prižiūrime, kaip laikomasi įstatymų, o ne sprendžiame darbo ginčus”.
Pasak J.Noreikos, pastaruoju metu bendros kalbos nerado bendrovių „Blastopa”, „Macionas”, „Klaista”, „Hoja Elektronika” darbuotojai.
Darbo konfliktų dažniausiai kyla tada, kai įmonė patiria finansinių sunkumų, kai darbdavys padėtį taiso darbuotojų gerovės sąskaita. Individualioje įmonėje „Girsa”, kurioje dirbo apie 50 žmonių, konfliktas prasidėjo tada, kai darbdavys sulaikė atlyginimų mokėjimą. Konfliktas gilėjo, šalys nerado bendros kalbos. Galiausiai verslininkas paspruko į užsienį. Byla perduota prokuratūrai.
Baudos – nemenkos
Už darbo įstatymo pažeidimą gresia nuo 500 iki 5 tūkst. litų bauda.
Už naudojimąsi nelegaliu darbu baudžiama dar griežčiau – nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Pasak darbo rinkos specialistų, pastaraisiais metais vis daugiau žmonių įdarbinama nelegaliai.
„Darbdaviai paaiškina, ką sakyti atėjus tikrintojams. Statybininkai sako, jog padeda giminaičiams, virėjai neva stebi tikro virėjo darbą. Įstatymas reikalauja darbo sutartį sudaryti net ir su mokiniu”, – sakė A.Džiugas.
Tačiau padėtis mieste tokia, kad mokiniai dažnai apskritai negauna jokio atlyginimo. „Jeigu mokinys priimamas bandomajam laikotarpiui, sutartis sudaroma net ir valandai. Antraip tai nelegalus darbas”, – teigė A.Džiugas.
Slegia mokesčiai
Verslininkas, prašęs neminėti jo pavardės, „Klaipėdai” sakė, kad „atlyginimų vokuose” sistemą išprovokavo per dideli mokesčiai. „Be to, smaugia reikalavimas mokesčius mokėti anksčiau nei atlyginimą – kiekvieno mėnesio 31 dieną”, – skundėsi verslininkas.
Jo nuomone, Vyriausybei ne iš gero gyvenimo kilo mintis mažinti mokesčius, nes naujų bendrovių beveik nesteigiama, mažėja individualių įmonių. Dėl to mažėja įplaukos į biudžetą. „Mūsų įmonės iškeliamos į Ukrainą, Kaliningrado sritį”, – sakė verslininkas.
Skundėsi airiais
Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius „Klaipėdai” sakė, kad dažnai naudojama ir nelegali darbo jėga. „Vilniuje taip dirba iki 30-40 proc. statybininkų”, – tvirtino A.Kvedaravičius.
Kolektyvinės sutartys kol kas sudaromos tik stambiose įmonėse. Darbo konfliktai smulkiose ir vidutinėse įmonėse – gyvenimo realybė.
Įstojus į ES, į užsienį dirbti išvykę mūsų žmonės gavo galimybę darbdaviais skųstis Lietuvos profsąjungoms. A.Kvedaravičius sakė, jog konfederacija gavo Airijoje dirbančių Lietuvos statybininkų skundą. Byla bus perduota svarstyti į Briuselį. Lietuvos profsąjungų atstovai priklauso ES socialinių reikalų komitetui, kuris ir svarstys šį įvykį.
Išnaudoja Lietuvą
Naudodamiesi tuo, kad Lietuvos profsąjungos silpnesnės nei Vakarų Europos, kai kurie ES verslininkai savo verslą perkelia į Lietuvą. Verslininkas iš Danijos, tėvynėje turėjęs problemų su profsąjunga, veiklą atnaujino buvusiame „Mastyje” – vienoje didžiausių Telšių bendrovių.
Dabar Telšiuose bankrutavusios įmonės vietoje įsteigta Danijos gamykla „2B Pak”.
Kalbėdamas apie Lietuvos darbo rinkos padėtį, A.Kvedaravičius sakė, kad pastaruosius 10 metų ji buvo naudinga užsienio verslininkams. „Jie naudojosi tuo, kad pas mus pigi darbo jėga”, – teigė A.Kvedaravičius.
Gali atleisti?
Klaipėdoje jau seniai nebuvo masiškai atleidžiami žmonės – nuo „Klaipėdos mėsos”, bendrovės „Senoji Baltija” konservų cecho, „Žuvų konservų”, spaustuvės „Rytas”, kojinių fabriko, kai kurių laivų statybos įmonių bankroto laikų.
Daugėjant skundų, darbinių konfliktų, patikrinimų, o svarbiausia – po truputį didėjant atlyginimams, kai kurie darbdaviai užsieniečiai ima kalbėti, kad gali pasitraukti iš Lietuvos į šalis, kur palankesnis investicinis klimatas.
Įmonės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva” vadovas Maksas Fuksšvancas po konfliktų, kuriuose dalyvavo profsąjunga, teigė, jog įmonė gali būti perkelta į ramesnes šalis, turinčias pigesnę darbo jėgą, pavyzdžiui, Rumuniją. Šioje apskrities įmonėje daugiausiai dirba moterys.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro sakė, kad mūsų miestas – specifinis moterų darbui.
„Klaipėdoje palankesnės sąlygos įdarbinti vyrus, nes čia veikia apdirbimo, statybos, laivų remonto įmonės. Siuvimo ir kitų „moteriškų” įmonių darbuotojos masiškai įsidarbina pas didžiausią apskrities darbdavį. Todėl masinis atleidimas iš šios šakos įmonės tuoj pat sukeltų socialinį sprogimą”, – spėjo V.Kažuro.
Valerijus Rajevskis