Tirs visuomenės požiūrį į rūkymą restoranuose, kavinėse ir baruose

Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja apklausą, kuria siekiama nustatyti visuomenės požiūrį į rūkymą restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. Lietuvos gyventojų apklausa vyks birželio 8 – 14 dienomis.
Rūkymas yra viena iš didžiausių išvengiamų mirties priežasčių pasaulyje. Kasmet pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta apie 4,9 mln. žmonių. Lietuvoje rūkymas sąlygoja apie 7000 mirčių kasmet. Neabejotinai įrodyta ir pasyvaus rūkymo žala. Bendras niekada nerūkiusių, tačiau gyvenančių su rūkaliais mirtingumas padidėja 15 proc. Tyrimai parodė, kad moterys, gyvenančios šeimoje su rūkančiu vyru dvigubai dažniau rizikuoja susirgti plaučių vėžiu nei moterys, kurios nerūko ir gyvena nerūkančiose šeimose. Pasyvus rūkymas 25-30 proc. padidina išeminės širdies ligos riziką ir keturis kartus padidina riziką susirgti plaučių vėžiu.
Toks pat poveikis gresia ir barų, restoranų, kavinių ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų darbuotojams, kurie yra priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru savo darbo vietose. Moksliškai yra įrodyta, kad jokia ventiliacija negali pašalinti kenksmingų junginių, išsiskiriančių degant cigaretei. Todėl ventiliacijos sistemų diegimas baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose aptarnavimo įstaigose tam, kad apsaugoti klientus ir darbuotojus, nėra tikslingas.
Kelios šalys jau išsprendė šią problemą labai pažangiu ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamu būdu, visiškai uždrausdamos rūkymą baruose, restoranuose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. Toks draudimas jau galioja Airijoje, Italijoje, Maltoje, Norvegijoje, Švedijoje bei kai kuriose JAV valstijose. Visose šalyse, kuriose buvo planuojama įvesti tokio pobūdžio draudimą, buvo atliktos visuomenės nuomonės apklausos. Norvegijoje tokį draudimą palaikė 47 proc. gyventojų (praėjus metams, pritariančių dalis padidėjo iki 58 proc.), Airijoje – 59 proc., Švedijoje – 85 proc. palaikė draudimą rūkyti restoranuose, o baruose ir klubuose – 77 proc.
Tyrimai rodo, jog teigiamas rūkymo draudimo poveikis pajuntamas pakankamai greitai. Praėjus trims mėnesiams po draudimo įsigaliojimo Niujorke, barų, restoranų ir kavinių nerūkančių darbuotojų organizme 85 proc. sumažėjo kotinino, kuris yra pagrindinis nikotino metabolitas plazmoje, koncentracija. Iš 74 proc. darbuotojų, kurie skundėsi kvėpavimo sutrikimais, net 59 proc. šie simptomai išnyko uždraudus rūkymą jų darbo vietose. Tai ne tik apsaugojo nerūkančius nuo pasyvaus rūkymo, tačiau ir sumažino rūkymo paplitimą bei per dieną surūkomų cigarečių skaičių rūkalių tarpe. Italijoje per penkis pirmuosius draudimo mėnesius rūkyti metė kas dešimtas rūkalius, o 6,6 proc. rūkė mažiau.
Įvedus draudimą rūkyti restoranuose, kavinėse ir baruose dažnai baiminamasi neigiamo ekonominio efekto, tačiau tyrimai rodo, jog rūkymo draudimas neturėjo jokio arba turėjo teigiamą poveikį kavinių, restoranų, barų pardavimo apimtims šalyse, įgyvendinusiose draudimą rūkyti. Niujorke per pirmus draudimo metus baruose, kavinėse ir restoranuose klientai išleido 8,7 proc. lėšų daugiau nei per praėjusius metus, padidėjo šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius. Airijoje per pirmuosius draudimo metus – 2004-uosius – barų pardavimo apimtys sumažėjo 4,4 procentais, tačiau tam įtaką padarė ne rūkymo draudimas: pardavimai mažėjo jau nuo 2001 m. dėl didėjančių kainų, besikeičiančio gyvenimo būdo, demografinių veiksnių. Norvegijoje kavinių, restoranų, barų lankytojų skaičius nepakito.