Gyvenimas gražiausias pro rožinius akinius. Žinoma, tie akiniai keistoki: jie rožine spalva nudažo tik mus pačius, o štai kitus mums rodo gerokai patamsintus. Betgi jaustis gražiu, protingu, seksualiu, žavingu – neapsakoma laimė.
Psichologai, tie gyvenimo knysliai, susidomėjo, kaip gi tuos rožinius akinius pasigaminti. Pasirodo, jog nieko ypatinga nereikia. Užteks tik tinkamai sau ir kitiems pasiteisinti. Tad panagrinėkime pasiteisinimų formas, kurių, pasirodo, nėra jau tiek ir daug.
Neigimas – viena iš pačių populiariausių pasiteisinimo formų. „Aš nežinau, kas išmušė langą”, – trauko pečiais neklaužada sūnus. „Mes nieko nematėm ir negirdėjom”, – atatupsti traukiasi užpuolimo liudininkai. „Aš beveik nieko nevalgau,” – teisina savo viršsvorį storulis. Taigi tereikia užsispirti ir net kankinamam kartoti: „Aš to nepadariau”, taip pateisinsite save. Tik žinoma, galite būti sudegintas ant laužo, nes ožiškas neigimas visuomet sukelia kitiems įtarimų, jog siekiate išsisukti. Betgi, nepagautas ne vagis…
Na, o jei sugalvosite alibi, galėsite jaustis lyg kūdikis net ir tuomet, kai būsite pridirbęs „blogų darbelių”. Tik kitiems gali atrodyti, kad tas kūdikis gerokai priteršęs vystyklus. Betgi svarbiau ne kiti, o jūs pats. Todėl ramiu veidu tvirtinkite: „Aš nieko nemačiau, nes visą dieną vaikščiojau po parduotuves”, „Aš neatėjau į darbą, nes visą dieną sėdėjau poliklinikoje”.
Labai populiaru suktis iš prastos padėties permetant kaltę kitiems. „Problemos su „Mažeikių nafta” kilo todėl, kad ją pardavusi vyriausybė visai nesuprato, ką daro”, ” Pavėlavau į darbą, nes buvo transporto kamščiai/ neskambėjo žadintuvas/ užstrigo liftas ir t.t.”, „Gavau dvejetą, nes kvaila mokytoja yra ant manęs užsisėdusi”. Pažįstami pavyzdžiai, ar ne? Taigi tereikia durti pirštu į ką nors kitą ir jūs saugūs. Taip galima pateisinti savo tingumą (neturiu pinigų, nes maža alga), kvailumą (kodėl ta partija nepadidino pensijų, nors žadėjo?), bailumą (kur jau ten gausiu darbą, juk tiek bedarbių/ priima tik ilgakojes jaunas gražuoles ir t.t.).
Pasiteisinti prieš save malonu ir žaidžiant žaidimėlį „Taip, bet…” Na, tardami „taip” jūs lyg ir sutinkate, jog esate atsakingas, bet tas „ne” užbraukia bet kokią jūsų kaltę, ir jūs vėl ramus it belgas. „Taip, aš sutinku, kad turėčiau palikti smurtaujantį ir girtaujantį vyrą, bet gi vaikams taip reikia tėvo, o jis juos taip myli”, „Taip, aš privėliau ataskaitoje klaidų, bet Jonas/ Petras/ Onutė/ Danutė pateikė netinkamus duomenis”.
Galima teisintis tvirtinant „Aš nieko negalėjau padaryti”. „Tokia jau mano dalia”, „Taip Dievas nori”, – galima guosti save, perkeliant atsakomybę Viešpačiui, likimui, aplinkybėms, žvaigždėms. Tarsi kažkokios nevaldomos išorės jėgos reguliuotų kiekvieną poelgį ir žingsnį, o jūs, vargšelis, būtumėte tų jėgų tampoma marionetė, neturinti jokios valios ar jėgų jai pasipriešinti.
„Aš nenorėjau” – būdas parodyti savo ketinimų tyrumą, kartu pirštu bakstelint į tą nesusipratėlį kitą. „Aš visai netyčia cigarete pradeginau jūsų naująją sofą”, „Aš nemaniau, kad tu įsižeisi, kai aš vakarėlyje šokdinsiu ne save, o Aldoną”. Taigi jaučiamės „geri” ir „tyri”, nes mūsų ketinimai visai neturėjo jokių blogybių.
Policijai vos ne kaskart tenka girdėti aiškinantis: „Aš nesuprantu, kas man pasidarė”, „Aš buvau toks girtas, kad neprisimenu, kas įvyko”. Kartą vienas mano klientų teisinosi: „Aš graibiau vakarėlyje žmonos akivaizdoje kitoms moterims už krūtų, betgi buvau labai girtas”. Taigi „Aš buvau nesavas…” puikiai padės savo kvailų ar pavojingų poelgių priežastis pateisinti kažkokia marsietiška būsena.
Pateisinti savo gyvenimo būdą ar nevykusius poelgius galima ir šiek tiek kitoniškais būdais. Pavyzdžiui, tereikia sumažinti savo kaltę ir atsakomybę. „Aš išleidau ne visus pinigus, va, dar dešimt centų liko”, „Aš tik kartą su ja pasimylėjau”, „Aš tik priguliau pogulio su šia nepažįstamąja”. Taigi, dėmesį perkelkite į mažareikšmius dalykus ir apsimeskite lengvais nesusipratėliais ir galėsite sausi keltis iš balos.
Pažeminant kitą įmanoma pagerinti savo vaizdelį. „Ko jis į mane spoksojo? Už tai ir gavo į nosį”, „Kodėl aš turėčiau jaustis kalta, išdavusi savo vyrą, juk jis toks liurbis?” Šitokiais posakiais įrodysite, jog nesate tokie jau blogi, nes kiti gi dar blogesni už jus.
Taigi štai ir visi būdai rožinių akinių pasaulėliui susikurti. Lengva įsisavinti, ar ne? Tik nekaltinkite nieko, jei, tiems akiniams sudužus, patirsite neapsakomą skausmą, o gal net teks savo kailiu užmokėti už tą iliuzorišką gyvenimą.
Šį straipsnį paruošėme remdamiesi amerikiečių psichologių Sandra T. Sigmon ir C.R. Snyder išmintimi.