Vyrai plius meilužės

Kiekvieną vasarą elektroninę ir spausdintą žiniasklaidą užplūsta neištikimybės istorijos ir jų vertinimai. Oi kaip nemėgstu tų pasakojimų ir narpliojimų! Na, nebent profesionalai –psichologai, psichoterapeutai – taria savo svarų žodį. Nors kai kurie iš jų irgi kartais taip nusiskiedžia, dažniausiai TV eteryje, kad imi abejot, ar jam pačiam nevertėtų užsukti konsultacijos pas kolegą.

Bet ką čia slėpt – mes, žmonės, esam silpni ir nuogąstaujantys. Tad ir aš straipsnio pradžioje pareikšdamas, kaip neįdomu traukioti neištikimybės priežastis tarsi krieno šaknis iš daržo, vis dėlto širdies kampelyje taip pat nuogąstauju… O gal tikrai neištikimybė gyvena kiekvienoj šeimoj, gal tikrai nebeliko ištikimybės iki mirties?

Jeigu taip nėra, kodėl tuomet tiek daug pavyduolių ir įtaruolių? Juk net didysis karvedys, ambicingasis valdovas, bebaimis kovotojas Otelas buvo pakirstas savo lengvatikystės. Silpnas, vadinasi. Žinot, turių įtarimų, jog pats Otelas karo žygiuose nevengė pagulėt su mergelėm ir turbūt todėl buvo taip lengvai Jago suvedžiotas – pakako tik suktos kalbos ir nosinaitės kaip įrodymo.

Teatleidžia man psichologai, kad kišu koją į jų teritoriją, tačiau Otelas turbūt turėjo tokį kompleksą – juodaodis tarp baltųjų, balta varna tarp svetimų. „Negalima pasitikėt aplinka”,- tikriausiai svarstė jis. Ir savo Dezdemoną mylėjo truputuką patologiškai, ne ta meile iš didžiosios raidės. Štai ir išėjo kas išėjo – du lavonai Šekspyro pjesėje ir nuostabiausia pasaulyje Džiuzepės Verdžio opera.

Bet nuklydom. Mano besikaupiančių minčių taurę perpildė du straipsniai. Juose žinomi vyrai ir moterys daugmaž atvirai išdėstė savo mintis apie meilužių atsiradimo priežastis. Žinot, ilgai mąsčiau, dėliojau, logiškai bandžiau įveikt ir šešioliktu jausmu pajust – kokios pagrindinės galimos vyrų neištikimybės priežastys? Na, ir kažkas pavyko. Taigi vyras sako turintis meilužę ir teisę ją turėti, nes:

…aš – vyras. Medžiotojas, užkariautojas. Man įgimta „dulkent” viską aplinkui.

Šią poziciją labai dažnai gina pačios moterys. Jos sako, neva visi vyrai tokie, ir nėra ko iš jų tikėtis. Tokia gamta, ir nieko nepadarysi, ir ne aš viena… Bla bla bla. O žinot, kaip yra realybėj su tais medžiotojais-užkariautojais-patinais? Tokie vyrai dažniausiai yra emociniai beraščiai. Nekalbėkim apie pagarbą, atjautą, įsipareigojimą – jų čia nė su žiburiu nerasi. Yra toks rusiškas žodis, verstinas lyg ir kaip „vyriokas”- mužikas. Va apie tokius mužikus ir kalbam.

….įpratau prie savosios pernelyg. Įvėlė rutina. Kai mylimės, neberėkiu, o tik mekečioju.

Gerbiamasis, ar ne pats kaltas, kad tik mekečioji? Žinau žinau, pradėsit aiškint, kad aš dar jaunas, nevedęs, nieko neišmanau. Baikit pokštus, vyrai. Ir nesugalvokit pridėt, kad santykius paįvairina grupinis, tik pati „nepasirašo”. Viskas priklauso tik nuo jūsų. Netikit? Palaukit, kai jūsų mielosios, supykusios už neištikimybę, susiras jaunus, gražius, žavius meilužius ir pradės su jais iš malonumo vaikščiot į kitas galaktikas, jau nebegalėsit pasiteisint, kad tai jos kaltos, jog jūs, apkerpėliai, tik mekečiojot.

…maniškė labai apsileido, voratinkliais apėjo. O tos jaunos tokios stangrios ir kvapnios, uchacha.

O pats tai jau labai pleibojus, ką tu ką tu. Pasižiūrėk į veidrodį, kolega. Gražuolis? Kad ne. Žila galva? Nagi, apsisuk. Na, štai – velnio uodega.

… žmonelė manęs nebesupranta. Sielos nebesikalba. Gal ir nebemyli manęs. Aš toks vienišas…

Vieniši vyrai paauglystėj dažnai masturbuojasi. Patikėk, būtum labiau vyras, jei savo vienišumą išlietum šitaip, neskaudinęs greta esančios pagarbos vertos moters neištikimybe. Bet pirmiau pabandyk pakeisti situaciją. Iš tiesų tai bene svariausia ir mažiausiai juokinga priežastis. Tačiau tavyje yra atvirumo, švelnumo rezervai. Į dėmesį nereaguoja tik lavonai, o tavoji taigi ne lavonas. Dirba psichologai, galima pas juos nueit. O gal tik laikina duobelė, kaip ir visuose santykiuose? Gal netrukus vėl maudysitės supratime ir pagarboj?

…tai prestižo reikalas ir nieko asmeniška. Tiesiog mano kišenė leidžia turėt Mis Lietuvą. Pavydėkit, salagos.

Šaunuolis! Sveikinam. Ar tamstos palydovė tikra, kad Mendelejevas – tai tokia degtinės rūšis, kurią gėrėte Maldyvuose? Na, tikrai yra kuo pasipuikuot. Dar kartą sveikinam.

…nė nežinau, ko švaistausi. Mano smegenėlėse tiesiog tokie cheminiai procesai vyksta, kažkokių medžiagėlių trūksta, tik aš šito pats nelabai suprantu. Tai ir švaistausi.

Yra vaistų. Aš labai rimtai. Serotonino reikia daugiau. Tik nesugalvokit šita priežastimi dangstytis prieš savo moterį – ji atrėš, kad kas mėnesį ciklo viduryje taip nori, kad parverstų bendradarbį ant kopijavimo aparato, mat jūs kažkur toli esat tuo metu.

…. antras variantas, kai nežinau, ko aš švaistausi. Kaip koks vaikas – pridirbu saviškei bėdų, niekšybių, paskui gailiuosi, jinai mane bara. Ir vėl pridirbu. Gal man tiktų sauskelnės ir kibiriukas smėlio pilims kiemelyje statyt?

O čia jau be mūsų draugų psichologų problemos neišsispręsi. Ir vėl – nesugalvok tuo dangstytis. Kitaip nepyk, kai moteriškė pasakys:”Aš nenorėjau atsiduot tavo draugui, betgi žinai – jis vis tiek stipresnis, kiek čia tos mano mergaitiškos jėgos rankelėse…”

Nepretenduoju į pamokslautojus ar šventuosius. Ne man jus mokyt. Tačiau pripažinkit – nėra neištikimybė tokia saldi, kaip galima įsivaizduot. Aš buvau neištikimas, žinau. Nė už ką nenoriu pajust to šalčio ir tuštumos sieloj, kuri apima po to nusidėjimo.

Jei esi neištikimas, neaiškink, kad savo žmoną vis vien myli, gerbi, jauti švelnumą. Nejuokink kitų ir nemeluok sau. Ir pripažink dar vieną dalyką – nustojai gerbt save, o gal niekad to ir nemokėjai.

Marius Jančius