Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių spręs, ar pradėti stojimo derybas su Turkija ir Kroatija.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ministras sekmadienį ir pirmadienį Liuksemburge dalyvaus ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje.
Jame ministrai aptars derybų su Turkija ir Kroatija pradžios klausimą ir nuspręs, ar pradėti stojimo derybas. Jei sprendimas bus teigiamas, stojimo derybos prasidės spalio 3 dieną.
ES ambasadoriams ketvirtadienį nepavyko susitarti, ar pradėti pokalbius su Turkija dėl jos narystės bloke. Todėl ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija sekmadienį vakare, likus vos kelioms valandoms iki planuotos derybų pradžios, šaukia neeilinį ministrų susitikimą.
Blokui šiuo metu pirmininkaujanti Didžioji Britanija pareiškė esanti pasiryžusi pasiekti susitarimą ir surengti derybų pradžios ceremoniją, kaip planuota, pirmadienį 18 val. (Lietuvos laiku).
Austrija tvirtai laikosi reikalavimo, kad skurdžiai, daug gyventojų turinčiai musulmoniškai šaliai būtų pasiūlyta tiksliai apibrėžta alternatyva visateisei narystei ES. Viena taip pat nori nedelsiant pradėti vilkinamas derybas su Kroatija. Diplomatų teigimu, kitos bloko valstybės buvo pasirengusios priimti derybų struktūros projektą.
Pavasarį turėjusios prasidėti Kroatijos derybos su ES buvo atidėtos dėl nepakankamo Zagrebo bendradarbiavimo su buvusios Jugoslavijos tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu (ICTY).
Viena didžiausių kliūčių Kroatijai pradėti derybas laikomas jos nesugebėjimas surasti ir Hagos tribunolui perduoti Antę Gotoviną, kuriam pateikti kaltinimai nusikaltimais žmoniškumui.
ICTY vyriausioji prokurorė Karla del Pontė (Carla del Ponte) penktadienį pareiškė nusivylusi dėl to, kad Zagrebas jo nesugavo, nors pastaraisiais mėnesiais Kroatijos bendradarbiavimas su tribunolu esą klostosi teigiama linkme.
Tribunolo vyriausioji prokurorė taip pat atsisakė nurodyti, ar Kroatijos bendradarbiavimas yra pakankamas, kad ES galėtų pradėti derybas dėl šalies narystės bloke.
A. Gotovina, kurį daugelis kroatų laiko 1991-1995 metų karo didvyriu, dingo 2001 metų liepą. Slapstydamasis A. Gotovina siekia išvengti pripažinimo kaltu dėl to, kad 1995 metais jo vadovaujami kareiviai vykdė Kroatijos serbų etninio valymo kampaniją.
Derybos su narystės ES siekiančia valstybe gali būti pradėtos tik pritarus visoms Bendrijos narėms.
BRIST posėdyje taip pat numatoma rengtis ES ir Rusijos vadovų susitikimui, kuris vyks Londone spalio 4 dieną. Šiuo metu vyksta derybos dėl ES ir Rusijos susitarimų, susijusių su readmisija ir vizų režimo palengvinimu.
A. Valionis kolegai iš Rusijos Sergejui Lavrovui yra išsakęs mūsų valstybės poziciją, jog tikslinga palikti vizų lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą, taip pat Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Kaliningrado sritį.
Be to, išorinių santykių sesijoje numatoma aptarti santykius su Uzbekistanu, Iranu, situaciją Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų Balkanuose.
2005-10-02 08:55