Delfinams – globėjų vardai

Šeši iš devynių Jūrų muziejuje auginamų delfinų turi dosnius rėmėjus.

Globoti gyvūną ir net suteikti jam savo vardą gali kiekvienas, galintis skirti muziejui pusantro tūkstančio litų per mėnesį. Tačiau norinčiųjų tapti delfino „įtėviais“ yra nedaug – daugelį atbaido paramos suma ir sąlyga, kad gyvūną teks remti iki pat jo mirties.

Mažyliai – be globėjų

Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejuje auga septyni suaugę ir du naujagimiai delfinai. Globėjų neturi tik delfinė Nika ir šią vasarą pasaulį išvydę mažyliai. Dvi delfines – Gabiją ir Gilę – globoja uostamiesčio verslininkas Rimantas Cibauskas. Saugos tarnyba „Argus“ remia delfiną Argą. Bendrovė „Lisco Baltic Service“ globoja ir vieno įmonei priklausančio kelto vardu pavadino delfinę Gloriją. Uždaroji akcinė bendrovė „Limarko“ laivininkystė globai pasirinko delfiną Limą. Ledus „Premija“ gaminantis Kauno pieno centras išlaiko delfinę Premiją.

Muziejaus atstovė ryšiams su visuomene Nika Puteikienė „Klaipėdai“ paaiškino, kodėl du mažyliai iki šiol yra bevardžiai. „Apie vardo suteikimą pradedame galvoti tik po pusantrų ar dvejų metų – kai nebėra abejonių dėl delfinukų gyvybės“, – sakė ji.

N.Puteikienė pasakojo, kad norinčiųjų globoti mažylius jau atsirado. Tačiau dar teks apsvarstyti, ar būsimi globėjai išties nori prisiimti atsakomybę remti delfiną iki pat jo mirties. Juodosios jūros delfinai gyvena iki 30-40 metų.

Atbaido suma

Nors muziejaus darbuotoja nenorėjo įvardyti konkrečios paramos sumos, redakcijos duomenimis, per mėnesį gyvūno išlaikymas globėjui atsieina apie 1 500 litų.

„Tai – atsakingas sprendimas. Daugelį potencialių globėjų atbaido suma, kiti nori iš muziejaus tik reklamos“, – neslėpė N.Puteikienė.

Muziejaus atstovė prisiminė kuriozišką atvejį, kai jai paskambino delfino globėju tapti susiruošęs klaipėdietis. Jis delfinę panoro pavadinti savo mylimosios vardu – Gintare. „Sąlygas sužinojęs vyras sakė, kad suma – per didelė. Tada jis paklausė, ar galima globėju tapti mėnesiui. Išeina, kad Nika mėnesį būtų Gintarė, o paskui – vėl Nika“, – juokėsi N.Puteikienė.

Moteris tikino, kad su žmonėmis, kurie iš muziejaus už delfinų globą nori vien reklamos, susitarti nepavyksta. „Nerandame bendros kalbos su tais, kurie siūlo kelis šimtus ir už juos nori kiekviename žingsnyje pakabinti savo reklamą“, – sakė ji.

Pasak N.Puteikienės, globėjų motyvai turi būti kilnūs, o ne savanaudiški. „Dabartiniai rėmėjai siūlo papildomą pagalbą. Delfinui susirgus, klausia, ar ko trūksta. Gyvūnas – ne daiktas. Jeigu apsiėmei globoti, reikia tai daryti nuoširdžiai“, – įsitikinusi ji.

Pakeitė vardą

Muziejaus atstovė pripažino, kad už suteiktą paramą globėjai gali naudotis ypatingomis privilegijomis. Gyvūnus parėmusios įmonės turi teisę delfinariume iškabinti šešių kv. metrų reklaminį stendą. Jos gauna muziejaus garbės svečio titulą, todėl jų darbuotojai su šeimomis gali nemokamai lankytis delfinų pasirodymuose ir turi unikalią galimybę pažvelgti į delfinariumo užkulisius – apsilankyti veterinarijos tarnyboje, pabendrauti su treneriais. „Be to, įmonių atstovai dalyvauja specialiai rėmėjams rengiamuose vakaruose, jiems leidžiama muziejaus teritorijoje surengti savo įmonės šventę“, – pasakojo N.Puteikienė.

Rėmėjai savo globotiniams gali suteikti vardą ar jį pakeisti. Taip nutiko ir Kauno pieno centro globojamai delfinei. Iki tol kitą vardą turėjęs gyvūnas buvo pakrikštytas Premija.

Tačiau kai kurie rėmėjai savo privilegijomis naudotis neskuba. „Ateidami į pasirodymas, jie perka bilietus. Jeigu turi pinigų rėmimui, tai gal ir bilietui atsiras“, – sakė ji.

N.Puteikienė džiaugėsi, kad ne visiems globėjams reikia ir reklamos. Viena vilnietė muziejui prisistatė tik po to, kai daugelį mėnesių į jo sąskaitą pervedinėjo paramą.

Paskatino dukra

Pirmam idėja remti delfinus kilo Klaipėdos verslininkui R.Cibauskui. Nuo 2002-ųjų dvi delfines globojantis mecenatas dienraščiui pasakojo, kad remti gyvūnus pradėjo po apsilankymo Kauno zoologijos sode. „Pamačiusi prastas gyvūnų gyvenimo sąlygas, jaunėlė dukra pasiūlė jiems padėti. Pagalvojau, kad galime remti delfinus, kurie gyvena šalia mūsų“, – prisimena R.Cibauskas.

Verslininkas pripažino, kad jo idėją netrukus perėmė ir kitos uostamiesčio įmonės.

Delfinę Gabiją globoti pradėjusi Cibauskų šeima muziejui pažadėjo, kad rems ir visus jos palikuonis – taip tarp jų globotinių atsirado ir delfinės dukra Gilė.

R.Cibauskas sakė, kad delfines aplanko retai. Dažniau į delfinariumą užsuka jo dukra, tačiau muziejaus suteiktomis privilegijomis lankyti gyvūnus nepiktnaudžiauja ir ji. „Delfinai – jautrūs gyvūnai. Stengiamės jų nevarginti“, – aiškino verslininkas.

Atsakomybė neslėgė

Nuo šių metų pradžios delfino globos ėmėsi ir saugos tarnyba „Argus“. Jos savininkas Romualdas Jonaitis dienraščiui sakė jau kurį laiką planavęs prisidėti prie gyvūnų rėmimo. „Kai išgirdau apie delfinų terapiją, kuri padeda autizmu sergantiems vaikams, suvokiau, jog delfinai turėtų patys jaukiai jaustis, kad ir kitus galėtų gydyti“, – samprotavo R.Jonaitis.

Vyras tikino, kad delfiną patiną globai pasirinko todėl, kad tam susiklostė palanki situacija – būsimojo globotinio vardas buvo Argas, rėmėjui imponavo ir tai, kad šis delfinas yra stipriausias ir didžiausias.

Paklaustas, ar jo nebaugino mintis, kad delfiną teks remti iki jo mirties, R.Jonaitis sakė: „Nė kiek. Svarbiausia, kad verslas gerai sektųsi“. „Argus“ vadovas aiškino, kad remti delfiną nusprendė ne dėl reklamos. „Tai – kilnus reikalas. Reklama čia paskutinėje vietoje. Privalu remti tas sritis, kurioms trūksta valstybės finansavimo“, – sakė sportą bei vaikus aktyviai remiantis verslininkas.

R.Jonaičiui nekyla abejonių dėl paramos panaudojimo skaidrumo. „Su muziejumi mus sieja tarpusavio pasitikėjimas. Neabejoju, kad viskas yra absoliučiai skaidru“, – įsitikinęs klaipėdietis.

Arnoldas Remeika

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.