Indėnų gyvenimu ir kultūra besidomintis vyras siuvinėja, gamina valgyti, šaudo iš lanko ir tatuiruotėmis įamžina meilę Amerikos čiabuviams
Jis atkreipia į save dėmesį, kartais už nugaros išgirsta vaikų juoką, gerklinį garsą „ūūūūū” ir draugiškas replikas – „indėnas”!
Tačiau 32 metų vilnietis Donatas Dubauskas prie to jau įprato seniai, nereaguoja arba reaguoja šypsodamasis, juolab kad jis išties panašus į indėną.
Išskirtinė išvaizda
Juodi ilgi plaukai, saulėje įdegusi rusva oda, tvirtas, egzotiškomis tatuiruotėmis nusėtas kūnas, juodos odinės kelnės, tabokinė iš bebro kailio, ant kaklo papuošalas su karoliukais iš jaučio blauzdikaulio, vadinamas čiokeriu, prieš devynerius metus suteiktas indėniškas vardas – Miegantis Jautis.
„Jau keliolika metų domiuosi indėnų kultūra, gyvenimu būdu, – neslėpė sostinės gyventojas. – Tačiau gyvenu XXI amžiuje ir privalau taikytis prie šiuolaikinio pasaulio”.
Su vilniečiu kalbėjomės Senamiestyje, jo įdomių meno kūrinių galerijoje „Kitas pasaulis”. Donatas įsitaisė ant odinio, indėniškais akcentais pagražinto fotelio, mes – ant odinės sofos.
Ant sienų kabojo paveikslai su indėnų gyvenimo vaizdais, autoriniai siuvinėti papuošalai, įvairios kaukės, iš molio, metalo pagamintos saulės figūros, plunksnos, rankinės, tabokinės, lankas su strėlėmis, tomahaukas, ant manekeno – odinis indėniškas diržas, šalikas, apsiaustas, vitrinose – statulėlės, vazelės, lėkštutės.
„Dalį šių darbų padariau pats”, – neslėpė pasitenkinimo D.Dubauskas.
Išsiuvinėjo tabokinę
Visi vyrai širdy – paaugliai ir turi jaunatviškų pomėgių. Vilnietis tam pritarė. Kodėl 32 metų vyras taip domisi indėnais, jų gyvenimu, kultūra?
„Paauglystėje ryte rijau knygas apie Vinetu, Harką, Čingačguką, žavėjausi filmais su Gojko Mitičium, – Donato akys sužibo. – Vėliau domėjausi įvairia muzika, esu didelis fentezi gerbėjas. Buvau aktyvus paauglys, dalyvaudavau ir tarprajoninėse muštynėse”.
Donatas su draugais daug kalbėdavo apie indėnus, tačiau tuo metu šis susidomėjimas buvo paviršutinis, tik hobis. Tačiau vieną dieną…
„Ėjau gatve… – šią akimirką Donatas pasakojo jau daugybę kartų. – Ir staiga mintyse pamačiau tarsi reginį, nušvitimą – karoliukais išsiuvinėtą indėnišką kūrinį iš odos”.
Niekada nesiuvinėjęs vyras tą patį vakarą namie paėmė odos, karoliukų ir dygsnis po dygsnio pradėjo siuvinėti. Rezultatas – egzotiška tabokinė.
„Nuo to laiko pradėjau siuvinėti ir labai rimtai domėtis indėnų kultūra, – šyptelėjo D.Dubauskas. – Kartą, kai tapo prieinamas internetas, peržiūrėdamas indėnų darbus nustėrau: vienos indėniškos tabokinės raštai buvo beveik identiški”.
Bus ir daugiau tatuiruočių
„Nemanau, kad siuvinėjimas – nevyriška, kaip, beje, ilgi plaukai, kurie, manau, taurina vyro veidą”, – tikino D.Dubauskas.
Paklaustas apie tatuiruotes, Donatas žvilgtelėjo į savo rankas: „Tatuiruočių yra ant rankų, krūtinės, bet tai – dar ne pabaiga”.
Viena tatuiruotė – susijusi su muzika, paauglyste, kita su fentezi žanru bei A.Tolkieno kūryba – kalbantis medis entas – Žaliosios miškų valdovės veidas su šakomis vietoj plaukų. Dar kelios tatuiruotės – indėniški simboliai, taip pat vienam garsiausių indėnų vadų Tatankai Jotankai – Sėdinčiam Jaučiui skirta tatuiruotė. Išmintingo ir diplomatija išgarsėjusio Sėdinčio Jaučio vadovaujama armija, suburta iš įvairių indėnų genčių, XVIII amžiaus viduryje sumušė amerikiečius, vadovaujamus generolo Kasterio.
„Tame mūšyje dalyvavo ir kitas, šamaniškų galių turėjęs indėnų vadas – Šėlstantis Žirgas, – apie indėnus Donatas gali kalbėti ilgai. – Jis išpranašavo, kad pas savo tautiečius grįš virtęs akmeniu. Taip ir įvyko – greta Amerikos prezidentų jo galva yra iškalta uoloje”.
Vaikščioja ir su strėnjuoste
Pagal actekų kalendorių Donatas turi Šerno, pagal charakterį – Miegančio Jaučio vardą.
„Esu ramus, tačiau jaučio manyje geriau nežadinti, – šyptelėjo 190 cm ūgio, 91 kg svorio vyras. – Domėjimasis indėnų gyvenimu išmokė ramybės, todėl stengiuosi išvengti konfliktų, ką seniau buvo sunku įsivaizduoti. Geriau turėti daugiau draugų ir pažįstamų nei priešų. Tačiau matydamas neteisybę, nekultūringą ar chamišką elgesį su moterimis negaliu tramdytis. Žinoma, jei nepadeda žodžiai”.
Donatas neslėpė, kad iš 30-40 Lietuvoje indėnų gyvenimu ir kultūra besidominčių žmonių yra keli dar didesni už jį indėnų fanai. Kartais jie gamtoje surengia pau-uau: surenčia apie 10 tipų – kūgio formos palapinių iš bizono odos, kurias naudodavo klajojantys indėnai.
„Tik nereikia tipų maišyti su vigvamais, kurie renčiami iš žievės ir yra pusiau apvalios formos, – skirtumus aiškino D.Dubauskas. – Aš turiu tradicinę, ne indėnišką palapinę. Indėniškoje pagyvensiu, kai užaugs 10 mėnesių sūnus Ąžuolas, kuriam davėme ir senovės lietuvių dievo vardą – Patrimpas”.
Gamtoje, neslėpė Donatas, malonu vaikščioti ir apsijuosus indėniška strėnjuoste, po kuria daugiau nėra jokių drabužių.
„Tiesa, ne visose vietose, – nusijuokė Donatas. – Jei kažkam galiu sukelti diskomfortą, to nedarau”.
Bijo nužudyti svajonę
Miegantis Jautis turi žmoną Dovilę – 10 metų už jį jaunesnę, taip pat besidominčią indėnų kultūra, sociakultūrine antropologija, baltų kultūra.
„Indėnai gali turėti daug moterų – tavo žmona tam pasirengusi?” – provokuojame Donatą.
Pėsčiomis vaikščiojantis, nekart arkliu jodinėjęs ir nei automobilio, nei motociklo neturintis vyras nusijuokia: „Ne visi indėnai. Labiausiai domiuosi Šiaurės Amerikos indėnais, o jie nepropaguoja laisvos meilės. Tiesa, pas juos egzistuoja paprotys, kad, mirus ar žuvus moters vyrui, ji apsigyvena pas savo seserį, pusseserę ar giminaitę, o pastarosios vyras privalo ja rūpintis, suteikti ir fizinį malonumą kaip ir savo žmonai”.
Turintis draugų indėnų iš JAV, Bolivijos, Meksikos ir kitų šalių Donatas neslėpė, kad bijo aplankyti Ameriką.
„Bijau nužudyti savo svajonę, – nuoširdžiai sakė vyras. – Žinau, kad dabar daug indėnų prasigėrę, gyvena rezervatuose, bedarbiai, juos valdžia beveik sužlugdė. Neįprasta ir skaudu matyti, kai aštuoniolikmetis indėnas ilgais plaukais kalba juodaodžių slengu, reperių terminais, atitinkama ir jo laikysena bei rankų gestai”.
D.Dubauskas pasidžiaugė, kad kai kurios gentys savo teritorijoje įkuria kazino ir iš to gyvena. Labiausiai, anot vilniečio, prakutę navahai, kurie turi stiprias profsąjungas, verčiasi tiltų renovacija, dangoraižių statyba.
Dvi pypkės: pažįstamiems ir draugams
Namie maistą gaminantis ir beveik neleidžiantis prie puodų prisiliesti žmonai, Donatas ir draugus nudžiugina ypatingais patiekalais.
„Yra ir indėniškų receptų, jų duona, labai patinka aštrūs Meksikos indėnų patiekalai”, – pasakojo Miegantis Jautis.
O dainos? Donato namuose ir galerijoje „Kitas pasaulis” skamba įvairi indėniška muzika. Tiesa, daugumos Š.Amerikos indėnų dainos monotoniškos – skamba gerklinis „aja-aja-aja…”
„Kartą dokumentiniame filme mačiau, kaip išėjo senas šamanas ir visą laiką „aja-aja-aja”, – šyptelėjo D.Dubauskas. – Po to pasakė: „Tai buvo daina apie bebrą”.
O taikos pypkė? Miegantis Jautis neslėpė, kad namie turi dvi paties gamintas pypkes. Viena skirta pažįstamiems, smalsuoliams, o kita – tikriems draugams, indėnų kultūros gerbėjams.
„Ją rūko tie, kurie supranta apie indėnus daugiau nei daugelis žmonių, – teigė indėnų gerbėjas. – Rūkant šią pypkę tabakas nėra svarbu. Svarbiausia, kam skirtas šis rūkymas, kas yra greta ir kokios tavo mintys”.
Darius Sėlenis