Ties Lėbartų kapinių pagrindiniu įėjimu gėlėmis prekiaujantys žmonės sunerimę – miesto valdžia pranešė, jog esamoji žemės panaudos paskirtis šioje vietoje draudžia turgų. Vienintelė išlyga prekeiviams – įsirengti vienodas nestacionarias palapines.
Prekiautojai gėlėmis skundėsi, jog, iki šiol ramiai dirbę savo nuolatinėse vietose prie Lėbartų kapinių, dabar turės savo lėšomis keisti užuovėjas – kad, anot valdžios vyrų, „atrodytų idealiai gražiai”.
„Sutarėm, išprašėm, kad valdžia pasirašytų bent laikiną leidimą prekiauti. Tačiau teks eiti ieškoti meistrų, kurie mums pagamintų vienodas prekybos palapines, – guodėsi prekeiviai. – O juk buvom susimontavę metalinius rėmus, kurie bent prastesnį orą atlaikydavo. Valdžia neskaičiuoja tų pinigų, kuriuos esame įdėję.”
Klaipėdos savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas Rimantas Armonas patikino, jog šis sklypas dabar priklauso ne Klaipėdos rajono, o uostamiesčio Savivaldybei, ir pagal patvirtintus įstatyminius aktus, prekybos čia negali būti.
Pasak jo, prekeiviai pirmiausia turėtų išspręsti estetikos klausimą – suvienodinti ir gražiai įsirengti naujas prekybvietes.
„Jei norite dirbti – keiskite palapines, tuomet galbūt padarysime nuodėmę ir suteiksime galimybę prekiauti, nors to ir neleidžia žemės panaudos paskirtis”, – sakė vyriausiasis miesto dailininkas Mindaugas Petrulis.
Valdžios vyrai teigė, jog pagal įstatyminius aktus, laikinosios prekybos įrenginiai turėtų būti ryte sumontuojami, o vakare vėl išardomi, kad šioje teritorijoje nakčiai nieko neliktų.
Šis reikalavimas labiausiai pykdė prekiautojus, kurių dauguma – moterys. „Negi mes pajėgsime kas rytą ir vakarą iš naujo įrenginėti prekybvietę. Be to, laikinosios palapinės kažin ar atlaikytų audras”, – nuogąstavo gėlininkai.
Vis dėlto, ką prekeiviams daryti audros atveju, tai jau esą ne valdžios reikalas.
„Čia jau nemažai metų vyksta stichinė prekyba, bet dabar teritorija įforminta ne turgui. Gali būti išduodamas leidimas tik laikinajai prekybai. Ir pirmiausia šios prekybvietės turi atrodyti bent jau padoriai, o ne taip kaip dabar”, – nesileisdamas į išvedžiojimus nukirto R. Armonas.
Žmonėms nerimą kelia tai, kad nuo šiol šalia kapinių vartų jiems numatyta gerokai mažiau oficialių prekybos vietų – jau per artimiausias šventes jie nebegalės prekybviečių išdėstyti stovėjimo aikštelėje. Ši valdžios nurodymu bus skirta tik automobiliams laikyti.
Viešumon iškeltas ir mokesčių klausimas: „Žmogus, net jei jam užtenka ir dviejų-trijų kvadratinių metrų prekybvietei, privalo mokėti už mažiausiai septynis. Ir atvirkščiai – jei jis nori kelių vietų prekybai, vieno verslo liudijimo neužtenka, reikia mokėti už kelis”.
Prekeiviai „Vakarų ekspresui” teigė pasipiktinę ir tuo, kad panašios pertvarkos vykdomos kaip tik prieš pagrindinį prekybos pakylėjimą – lapkričio šventes.
„Ar negalėjo valdžia šių reikalų imtis po Naujųjų metų? Dabar atvažiuos žmonės į kapines per Visų Šventųjų bei Vėlinių dienas, tikėdamiesi nusipirkti gyvų gėlių, krepšelių ar žvakių, o mūsų čia bus gerokai mažiau. Taip kils problemų Lėbartuose palaidotų velionių artimiesiems”, – įsitikinusios moterys.
Lina Narbutaitė