Lietuvos kaimo žmonių kasdienybėje, kurioje – karvės, ožkos, vištos ir rūpesčiai dėl derliaus, vietos internetui kol kas nėra, kad ir koks svarbus ir reikalingas jis būtų.
Pasivažinėję po Klaipėdos rajono kaimus – tam, kad sužinotume, ar laukiama grandiozinio projekto RAIN įgyvendinimo bei kaimiškose vietovėse atsirasiančio visiems prieinamo greitaveikio interneto – daugelio žmonių buvome nesuprasti.
Koks dar internetas, kai telyčaitė sunegalavo? O dar ir tvartas griūva, šienas nuo drėgmės baigia supūti… Pripratinti kaimą prie interneto bus iš tiesų nelengva.
– Neturiu laiko tokiems niekams, – rankomis skėstelėjo viena Girkalių kaimo gyventoja.
Kiti kaimiečiai, išgirdę nemažai daliai jų vis dar mistinę prasmę turintį žodį „internetas”, taip pat traukėsi šalin ir pečiais gūžčiojo.
– Sakot, projektas? Brangus? Ai, ne mano nosiai tai, nieko nežinau, nemoku, ir man jo visai nereikia, to interneto, – greitakalbe bėrė Aniceta, kurią užklupome pievoje pervedančią iš vienos vietos į kitą karves. Moteris prisipažino dorai nė nežinanti, kas per daiktas tas internetas, bet jai ir be jo esą gerai.
– Laiko gal ir atsirastų, nepabėgs tie darbai, – svarstė kita mūsų pašnekovė, savo kieme pešusi plunksnas nuo vištos: vieną suvalgysiantys jiedu su vyru, o kitą įdės lauktuvių Palangoje gyvenančiai dukteriai.
– Bet atleiskite, aš nesugebu… Čia ne man, paprastam kaimo žmogeliui, nejuokaukit. Neįsivaizduoju, kam tą internetą galima panaudoti! Sakote, mokesčius galima sumokėti? Bet kad mūsų paštas už kelių žingsnių, ilgiau užtrukčiau mygtukus spaudydama, – vėl paėmė į rankas naminį paukštį Girkalių gyventoja.
Kaimo centre, pievutėje priešais maisto prekių parduotuvę, gulėję trys vyrai, neskaitant plastikinio butelio alaus vidury, iš pradžių susidomėjo, bet visą laiką juokėsi – panašu, kad jiems viskas pasirodė labai juokinga.
– O kur bus tas internetas? – springčiodamas paklausė vienas. – Tegu atveža į mano kiemą, gal ir pasinaudosiu! Bibliotekoje? Bet kad mūsų kaime bibliotekos nėra!
Kitas bičiulis staiga sugėdina – biblioteka tikrai yra, bent jau apie ją girdėjo.
– Kol kas nesilankau bibliotekose, knygų neskaitau, tik laikraščius. Aišku, skaityti reikia, ir internetas turbūt yra geras dalykas, gal ir būtų įdomu, – Stasys Anužis neatmetė galimybės galų gale pasirodyti bibliotekoje, kurioje ir turėtų atsirasti kompiuteriai su internetu.
Vyrams dar parūpo, ar į biblioteką įleis su buteliu, o kai pastebėjo fotografą, nusisuko, savo vardų sakyti irgi nepanoro – tikino „nežinantys”.
Pensininkas Steponas Tyškus Kretingalės parduotuvėje pirko duoną. Jam tai jau nereikia aiškinti, kas yra internetas – viską žino, nes domisi, nors ir mano, kad jis labiau jauniems reikalingas.
– Mums, seniams, tai tik vieta kapinėse belieka rūpintis, – kalbėjo. – O šiaip tai geras dalykas, gali skaityti, šviestis, daug visko sužinoti. Ir net su panelėmis susipažinti gali! – Stepono akys šelmiškai žybteli. – O ką, kodėl gi ne, gal ir aš pabandyčiau, susipažinčiau su jaunesne ir pats atjaunėčiau… Aišku, naudotis nemokėčiau, bet jei būtų noras – išmokčiau.
Vaikų ir jaunimo, savaime suprantama, internetas kur kas labiau laukiamas. Tris atžalas auginanti ponia Diana sako, kad tai padėtų spręsti paauglių užimtumo problemą – nes jiems kaime tiesiog nėra kuo užsiimti. Moters žodžius tarsi patvirtino Kretingalėje sutiktas trečiaklasis Donatas:
– Internetas – tai pramogos! – trumpai drūtai paaiškino berniukas.
Apie projektą
Internetas gali būti naudingas visiems, įvairaus amžiaus bei socialinės padėties vartotojams – dėl to abejonių nekyla. Be to, kai kurių specialistų nuomone, kaime internetas netgi reikalingesnis nei mieste.
Tačiau tam, kad kaimo žmonės sužinotų interneto galimybes bei jomis naudotųsi, nepakanka tik pastatyti kompiuterius – būtinos investicijos į jų švietimą bei kompiuterinio raštingumo lavinimą.
Projektą RAIN žadama įgyvendinti apie 2,5 metų, nes numatytų darbų apimtis yra išties didelė: plačiajuosčio interneto prieigos taškai bus įrengti 410 kaimiškųjų seniūnijų. Iš jų – 31 seniūnijoje Klaipėdos apskrityje.
Projekto sąmata – 53 mln. Lt, didžioji dalis šių lėšų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Projekto rengėjų teigimu, RAIN prieigos mazgai kaimiškose seniūnijose bus sujungti su pasauliniu interneto tinklu ryšio kanalais, kurių greitaveika pradžioje bus ne mažesnė kaip 100 megabitų per sekundę. Bus paklota 3 000 km optinių informacijos perdavimo kanalų.
Svarbiausia kuriamo plačiajuosčio tinklo paskirtis – sudaryti galimybes kaimiškųjų vietovių gyventojams šviestis ir mokytis, o universitetams, kolegijoms, privačioms mokymo organizacijoms – plėtoti kaimo gyventojų nuotolinį mokymą.
Tinklas taip pat galės būti naudojamas gyventojų socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, kultūros reikalams bei viešajam administravimui. Gyventojai galės pasitelkti internetą verslo plėtojimui. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą jau per pirmuosius trejus metus kaimo gyventojų, kurie naudojasi internetu, skaičius pasieks ne mažiau kaip 30 proc.
Pasak RAIN projekto vadovo pavaduotojo, Matematikos ir informatikos instituto atstovo Petro Šulco, seniūnijos galėjo savo nuožiūra pasirinkti, kokiose vietose interneto prieigos taškai reikalingiausi.
P. Šulco teigimu, daug reikalų kaimo žmonės gali sutvarkyti tik nuvykę į seniūnijos centrą ar į miestą, tačiau esant internetui niekur važiuoti nebereikėtų.
Tiesa, kompiuteriais seniūnijos turės pasirūpinti pačios. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas pripažįsta, kad šiuo metu dauguma bibliotekų nėra modernizuotos, jose nėra nei kompiuterių, nei interneto.
Tačiau padėtis esą pamažu gerėsianti. Pasak J. Gutausko, rajono Tarybai skyrus lėšų, dar šiemet ketinama pastatyti kompiuterius dešimtyje bibliotekų, tiek pat – ir kitąmet.
Giedrė Petkevičiūtė
Senius kalbina, o paskui icvadas daro…