Šių metų rugsėjis Lietuvoje buvo toks išskirtinis, kad žmonės jau juokauja, kad šiek tiek užsimiršus galima buvo pasijusti taip, lyg vasara tęstųsi iki pat gruodžio.
Atrodo, kad panašiai jaučiasi ir neskubantys keliauti į pietus varnėnai, kielės, kiti kiemų paukščiai.
Hidrometeorologai patvirtina, kad 2005 metų rugsėjis buvo net 2 laipsniais šiltesnis už vidutinį rugsėjį. Vidutinė daugiametė oro temperatūra rugsėjį yra 11,9 laipsnio, o pastarojo siekia 14 laipsnių.
Nors šio rugsėjo vidutinė temperatūra, atrodytų, nedaug ką aukštesnė už daugiametį vidurkį, 2005-ųjų pirmasis rudens mėnuo jau tapo išskirtinis.
Daugelio pastarųjų metų vidutinę rugsėjo temperatūrą kilstelėdavo aukštyn pirmosios šio mėnesio dekados (pvz., 1983 metais tvyrojo 32 laipsnių, 1992 metais – 30 laipsnių karštis), o likusiomis mėnesio dienomis orai neretai atšaldavo ir iki minusinės termometro žymos.
Būtent todėl ypatingais temperatūrų šuoliais nepasižymėjęs 2005 metų rugsėjis jau gali būti pakrikštytas aksominiu.
Karščiausias rugsėjis per pastarąjį šimtmetį buvo 1949 metais. Tada vidutinė mėnesio temperatūra pasiekė net 16,5 laipsnio.
Tačiau labiausiai šis rugsėjis stebina ne šiluma – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai tik iš ypatingos pagarbos statistikai dar neskelbia, kad 2005 metų pirmas rudens mėnuo jau ant šimtmečio sausros rekordo pakylos.
„Tokio sauso rugsėjo Lietuvoje nebuvo ir per 50 pastarųjų metų, ir, ko gero, per visus šimtą pastarųjų metų, – „Panevėžio rytui” vakar sakė LHMT klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. – Rekordo nebus, jeigu paaiškės, kad per paskutines dvi šio mėnesio paras šniokštė liūtis arba mažų mažiausiai 48 valandas lijo be perstojo”.
Kitaip tariant, naujo šimtmečio orų rekordo nebus, jeigu per dvi paskutines rugsėjo paras į mūsų šalies kiekvieną kvadratinį metrą žemės bus priliję beveik po 2 kibirus lietaus. Kalbant moksliniais terminais, per rugsėjo 29 ir 30 dienas Lietuvoje vidutiniškai turėjo iškristi beveik 20 milimetrų lietaus.
„Per 28 rugsėjo paras palijo labai nedaug – suskaičiuota, kad kritulių įvairiuose šalies kampeliuose iškrito vos 1-5 milimetrai”, – sako mokslų daktarė A.Galvonaitė.
Dabartiniam sausros rugsėjį rekordui net 56 metai.
Lietaus nestigdavo
Jau minėtais 1949 metais mūsų šalyje per visą rugsėjį iškrito vos 16 milimetrų kritulių, ir tuomet atrodė, kad vargu ar įmanoma, jog lietaus šalyje rudenį būtų mažiau. Panevėžyje tą rugsėjį beveik nelijo – hidrometeorologai „sugaudė” vos 3 milimetrus lietaus.
Tačiau šiemet Panevėžyje rugsėjis buvo dar sausesnis (iki 29 dienos) – iškrito vos 0,6 milimetro lietaus.
„Šlapiausi” rugsėjai buvo 1978, 1984 ir 1990 metais. Tada į vieną kvadratinį Lietuvos metrą vidutiniškai prilijo po 12, 11 ir 13 kibirų. Lietuviams labiau įprasta, kai per rugsėjį prilyja nuo 5 iki 9 kibirų į kvadratinį metrą.
Absoliutus šalies lietaus rekordas užfiksuotas 1974 metais liepos mėnesį Šilutėje – tada ten prilijo beveik 291 milimetras arba beveik 30 kibirų į žemės kvadratą.
Panevėžyje labiausiai lijo 1998 metų liepą – 277 milimetrai.
Bobų vasarai – dar ne laikas
Rudenį žmonės pernelyg jau nesuka galvos dėl lietaus ir kibirų, tačiau nuolat spėlioja, ar dar ilgai galės džiaugtis šiluma. Šiais metais sinoptikų mėgėjų pagrindinė pokalbių tema yra bobų vasara.
Vieni teigia, kad praėjusios šiltos dienos ir buvo bobų vasara, kiti sako, kad jos dar reikės palaukti.
Hidrometeorologai ir klimatologai taip pat tikina, kad šiltas rugsėjis iš tiesų yra ne bobų vasara, o maloni tikrosios vasaros tąsa.
„Šio rugsėjo šiluma per ankstyva, kad ją būtų galima laikyti bobų vasara, – sako klimatologė A.Galvonaitė. – Bobų vasarą galima atpažinti iš ypač vaiskaus dangaus ir gryno oro. Be to, ją ir tikrąją vasarą turi skirti šaltesnio oro pleištas. Bobų vasaros naktys turi būti šaltos ar net su šalnomis”.
Šiemet vasarai pasibaigus nebuvo didesnio atšalimo, o dažnai giedras rugsėjo dangus buvo ne tyras, o padūmavęs. Kita priežastis, dėl ko dar galima laukti bobų vasaros, – šilumą į Lietuvą iki šiol nešė ne tas anticiklonas, kuris visada į mūsų šalį atlydi tą ypač laukiamą rudens reiškinį.
„Bobų vasarą visada atneša Azorų anticiklonas, – patikina klimatologijos specialistė mokslų daktarė A.Galvonaitė. – Pastarojo rugsėjo šiluma ir sausas oras į mūsų šalį plūdo iš Pietų Europos ir Afrikos”.
Sezoninės prognozės – burtai
Daugelio šalių mokslininkai šiuo metu bando skelbti vadinamąsias sezonines prognozes. Dabar daugiausia spėliojama, kokia bus 2005-2006 metų sezono žiema.
Anglijos hidrometeorologai perspėja, kad ši žiema ūkanotame Albione bus šalčiausia per pastaruosius aštuonerius metus.
Prancūzai skambina varpais, kad gruodis bus toks atšiaurus, kokio šios šalies gyventojai jau nėra matę 60 metų.
Šaltesnė nei įprasta žiema prognozuojama visai Europai. Tik Rusijos hidrometeorologijos specialistai sako, kad žiema būsianti įprasta ir galbūt net šiltesnė nei praėjusi.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sezoninių prognozių neketina skelbti.
„Galime ir mes pagal pasirašytą sutartį pasinaudoti Anglijoje esančio Europos vidutinės trukmės prognozių centro duomenimis, – sako Lietuvos HMT mokslų daktarė A.Galvonatė. – Tačiau jau įsitikinome, kad net 30-iai dienų oro prognozių tikslumas, švelniai tariant, yra labai šiaip sau”.
Prognozės žiemos sezonui, anot mūsų šalies specialistų, yra kol kas labiau panašios į būrimą iš kavos tirščių, nes milžiniškos galios kompiuteris skaičiuoja tikimybes pagal mokslininkų į jį „įkrautus” duomenis. Patikimos metodikos, kaip duomenis parinkti, nėra, todėl prognozių paklaida gali būti milžiniška.
Be to, niekas iš mokslininkų negali pasakyti, kokį šalutinį poveikį orams turės ir toliau šylantis Žemės klimatas. Beje, niekas negali paneigti, kad šis rugsėjis Lietuvoje taip pat gali būti visuotinio atšilimo kūdikis.
Susiformavo šilto oro koridoriai
„Atšilus klimatui pasislinko iš įprastų vietų Atlanto vandenyne ciklonų centrai, šie poslinkiai galėjo padėti susiformuoti oro srautus iš pietų lengviau praleidžiantiems koridoriams, – sako A.Galvonaitė. – Oro cirkuliacija aktyvėja meridianų kryptimi, todėl karštas oras iš pietų lengviau skinasi kelią aukštyn šiaurės link”.
Kol kas Žemėje dar vyrauja platuminis klimatas, todėl teigti, kad nuo šiol vasaros Vidurio Europoje ir Lietuvoje dažnai bus panašiai šiltos, negali nė vienas hidrometeorologas.
Darius Skirkevičius
„Panevėžio rytas”