Mokesčiai už žemę kasmet Klaipėdos miesto biudžetą papildo vidutiniškai penkiais milijonais litų. Didžioji jų dalis surenkama už valstybinės žemės nuomą.
Pasidomėti, kas, kaip, kiek ir kada turi mokėti mokesčius už žemę, paskatino skaitytojo skambutis. Dauparuose gyvenantis žmogus teigė gavęs perspėjimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), kuriame jis raginamas sumokėti žemės mokesčio nepriemoką už 1999 metus.
Du mokesčiai
Klaipėdos apskrities VMI Švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėjos Danutės Montvydaitės teigimu, dar 1992 metais priimtas žemės mokesčio įstatymas nurodo, kad šį mokestį privalo mokėti privačios žemės savininkai. Jo surinkimą administruoja VMI.
„Mokesčio dydis priklauso nuo žemės paskirties, savivaldybių, kurių teritorijoje yra žemės sklypas, nustatyto mokesčio mažinimo koeficiento, įvairių lengvatų, nustatytų atitinkamoms žemės savininkų kategorijoms”, – pasakojo VMI atstovė.
Taip pat egzistuoja valstybinės žemės nuomos mokestis. Šį mokestį nuo 2003-iųjų pradžios administruoti yra pavesta savivaldybėms.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės teigimu, žemės mokesčio tarifas siekia 1,5 proc. – jį nustato Vyriausybė, o valstybinės žemės nuomos mokestis uostamiestyje siekia 3 proc. nuo sklypo vertės.
Nesumokėjus – sankcijos
Anot D. Montvydaitės, privačios žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, VMI teritoriniams skyriams kasmet pateikia valstybės įmonė Registrų centras. Tada VMI skyriai išsiuntinėja savininkams pranešimus, kuriuose nurodoma mokesčio suma. Žemės mokestis sumokamas į to VMI teritorinio skyriaus surenkamąją sąskaitą, kurio veiklos teritorijoje yra privati žemė.
Pasak A. Špučienės, Klaipėdoje miesto Tarybos sprendimu nuo žemės mokesčio yra atleisti pensininkai ir I bei II grupės invalidai, turintys iki 7 arų sklypą, jei jų šeimoje nėra dirbančių asmenų.
„Miesto Taryba neseniai nuo šio mokesčio atleido ir tuos pensininkus bei I ir II grupės invalidus, kurie iki 7 arų žemės sklypą išsipirko už investicinius čekius, bet dėl savo ar dėl valstybinių institucijų kaltės iki šiol neįsiteisino jo kaip savo nuosavybės”, – sakė Savivaldybės tarnautoja.
Žemės mokesčio sumokėjimo terminą nustato savivaldybės. Klaipėdoje, anot A. Špučienės, šį mokestį už pirmą pusmetį reikia sumokėti iki birželio 15 dienos, o už antrą pusmetį – iki lapkričio 15-osios. Šie mokesčiai taip pat patenka į miesto biudžetą. Už 2004 metus Klaipėdos mieste buvo surinkta 522,8 tūkst. litų žemės mokesčio.
„Nesumokėjus mokesčio iki savivaldybių tarybų nustatyto termino pabaigos, atsiranda mokesčio nepriemoka. Nuo kitos dienos, pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui, pradedami skaičiuoti delspinigiai. Nuo 2003-iųjų spalio galioja finansų ministro įsakymu nustatyti 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną.
Per 20 dienų laikotarpį po mokesčio sumokėjimo termino pabaigos mokesčio mokėtojui išsiunčiamas priminimas apie jo pareigą sumokėti minėtą mokestį ir delspinigius į VMI surenkamąją sąskaitą. Taip pat primenama, kad nesumokėjus šių sumų, gali būti priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš jo turto. Praėjus 20 dienų po mokesčio sumokėjimo termino pabaigos atsiranda teisė mokestinę nepriemoką išieškoti priverstine tvarka per antstolius. Tada skolininkui gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už patį mokestį”, – apie gresiančias sankcijas pasakojo D. Montvydaitė.
Anot jos, „Vakarų ekspreso” paminėtas atvejis, kuomet Dauparuose gyvenantis žmogus šiemet gavo pranešimą apie žemės mokesčio nepriemoką 1999 metais, yra išskirtinis.
„Kyla abejonė, ar žemės mokestis už 1999 metus vis dar gali būti išieškomas. Šiuo ir panašiu atvejais reikia kreiptis į pranešime apie mokestinę nepriemoką nurodytą VMI teritorinio skyriaus atitinkamo poskyrio specialistą”, – komentavo VMI atstovė.
Ieško piktnaudžiautojų
Valstybinės žemės nuomos mokestį moka ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Tarp jų – ir daugiabučių gyventojai. Pastariesiems Klaipėdoje, anot A. Špučienės, yra taikomas lengvatinis – 1,5 proc. mokesčio tarifas.
„Mokesčio dydis buto šeimininkui priklauso nuo vietos, kur stovi daugiabutis, bei daugiabučio butų skaičiaus. Kuo daugiau name butų – tuo mažesnis mokestis. Miesto centre žemė yra brangesnė, tad čia gyvenantys klaipėdiečiai už ją moka daugiau. Miegamuosiuose rajonuose šis mokestis dažniausiai siekia 3-5 litus butui. Jį paprastai kartą metuose paskaičiuoja daugiabutį administruojanti įmonė ar bendrija ir įtraukia į lapelį, kuriame nurodyti mokesčiai už komunalinius patarnavimus”, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vyr. specialistė Alma Truncienė.
Anot A. Špučienės, valstybinės žemės nuomos mokestį, kaip ir žemės mokestį, Klaipėdoje už pirmą pusmetį reikia sumokėti iki birželio 15 d., o už antrą pusmetį – iki lapkričio 15-osios.
Jos teigimu, Klaipėdoje yra nemažai juridinių ar fizinių asmenų, kurie naudojasi valstybine žeme nepasirašę jokių sutarčių ir už tai nemoka mokesčių. Tokius asmenis, vadinamus naudotojais, Savivaldybės tarnautojams dar reikia nustatyti. Šiam tikslui yra atliekamas milžiniškas darbas – viso miesto teritorijų inventorizacija.
„Miesto taryba yra priėmusi nutarimą, kuris įpareigoja tokį „išaiškintą” žemės naudotoją susimokėti už žemės nuomą nuo pat 2003-iųjų sausio 1 dienos, kuomet Savivaldybė pradėjo administruoti valstybinės žemės nuomos mokestį”, – sakė valdininkė.
Anot jos, šio mokesčio išieškojimas Klaipėdoje vyksta gana sėkmingai. Pernai buvo surinkta 7,962 mln. litų valstybinės žemės nuomos mokesčio – dviem milijonais litų daugiau nei tikėtasi. Tokį rezultatą lėmė rezultatyvus šio mokesčio išieškojimas už 2003-iuosius metus.
„Su žemės nuomos sutartis turinčiais nuomotojais pyktis tenka mažiau. Paskaičiuojame mokesčio dydį, išsiunčiame deklaracijas ir jie dažniausiai susimoka”, – teigė A. Špučienė.
2005 metais planuojama surinkti apie 5 mln. litų šio mokesčio.