Medikai įspėja, kad moksleivių sveikatai labiausiai kenkia nesveika mityba bei nejudri gyvensena
Kalbėjo apie mokinių sveikatą
Panevėžio mokinius, iki šiol daugiausia turėjusius regos bei laikysenos sutrikimų, pastaraisiais metais vis dažniau ima kamuoti ir kiti negalavimai – bronchinė astma, diabetas, mažakraujystė, nutukimas.
Mokyklų slaugytojams nepakanka uždėti ant tvarstį ant praskeltos vaiko galvos ar įpjauto piršto – šiems medikams dar nuosekliau privalu rūpintis ir ligų profilaktika.
Mokinio sveikata turėtų būti suinteresuotos ir medicinos įstaigos, ir mokyklos administracija, ir tėvai.
Tokiomis temomis vakar Savivaldybėje diskutavo Panevėžio švietimo įstaigų slaugytojai, miesto poliklinikos medikai, Visuomenės sveikatos centro specialistai. Į susitikimą atvyko vilnietis medicinos profesorius Algimantas Vingras.
Vyresni mokiniai didesni ligoniai
Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistas Eugenijus Vilčinskas informavo apie miesto mokinių sergamumą praėjusiais metais. Iš tūkstančio pagrindinėse mokyklose besimokiusių vaikų ir paauglių rega skundėsi 187, vidurinėse – 233, gimnazijose – daugiau kaip 300, laikysenos sutrikimai nustatyti 58 pagrindinių, 277 vidurinių, 130 gimnazijų moksleivių. E.Vilčinskas taip pat akcentavo, kad vyresnėse klasėse daugėja mokinių, sergančių nervų ligomis.
Tarp miesto poliklinikos pacientų – 14 tūkstančių vaikų ir paauglių, iš jų pusė – mokiniai. Poliklinikos gydytojos Nijolės Marčiulionienės duomenimis, per kelerius pastaruosius metus mokinių sergamumas bronchine astma padidėjo 5-7 procentais.
„Daug vaikų yra ligoti dar ikimokyklinio amžiaus, vadinasi, jų sveikata pirmiausia turi rūpėti tėvams”, – sakė gydytoja N.Marčiulionienė.
Pirmiausia tvarkytinas maitinimas
Miesto Konsultacijų poliklinikos vadovės Ramunės Paliokaitės teigimu, nemažus jaunosios kartos sergamumo rodiklius lemia ne tik aplinkos poveikis, ekonominio bei socialinio gyvenimo veiksniai, bet ir nuolat tobulėjanti ligų diagnostika. Gydytoja R.Paliokaitė mano, kad mokinių sveikata priklauso ir nuo tėvų rūpesčio, ir nuo mokyklų vadovų požiūrio į šioms įstaigoms privalomas higienos normas, pagaliau nuo pinigų sumos vadinamajame mokinio krepšelyje. Poliklinikos vadovė Visuomenės sveikatos centrą paragino dar aktyviau skleisti sveiko gyvenimo įgūdžių propagandą.
„Suaugusiesiems nuolat kalama, kad reikia reguliuoti cholesterolio, tikrintis cukraus kiekius kraujyje ir panašiai. O vaikams sveikatos patarimų visiškai negirdėti”, – teigė gydytoja R.Paliokaitė.
Profesorius A.Vingras įsitikinęs, kad mokyklų slaugytojams šiuo metu ypač svarbu palaikyti ryšį su mokinių tėvais, dar daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai.
„Pirmas dalykas, kurio reikia nedelsiant imtis, – sutvarkyti vaikų maitinimą. Iš kur ta vaikų mažakraujystė? Ogi į ją taip pat veda tas besaikis traškučių valgymas”, – emocingai kalbėjo gydytojas A.Vingras.
Kita mokinių bėda, anot profesoriaus, visiškai sumažėjęs fizinis judrumas, todėl tėvams būtina nuolat priminti, kad jų atžaloms kenksminga ištisas dienas sėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus.
Neringa Martinkutė