Lietuvos mokslininkai sukūrė matematines formules, kuriomis iš vieno audinio pavyzdžio galima apskaičiuoti, kiek naviko ląstelių aktyviai dalijasi, o kiek yra „ramybės” būklės.
„Tikimės, kad atlikus tolesnius tyrimus ir tiksliau įvertinus ląstelių dauginimosi ypatumus, bus galima geriau parinkti navikų gydymo metodus, ypač spindulinį gydymą”, – Eltai sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui Dainius Characiejus.
Mokslininko teigimu, ląstelių augimo frakcijos reguliavimas – esminė onkologijos problema, kurią sprendžia ir Onkologijos instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto ir Imunologijos instituto specialistais.
Ilgalaikio jų bendradarbiavimo rezultatas – metodas, kuriuo galima apskaičiuoti, kiek vėžinė ląstelė užtrunka nuo vieno dalijimosi iki kito ir koks procentas naviko ląstelių dalyvauja dauginimosi procese.
Pasak D. Characiejaus, dauguma ląstelių dalijimosi matavimo metodų pagrįsti bromodezoksiuridino (medžiagos, panašios į vieną iš natūraliai egzistuojančių DNR molekulės sudedamųjų dalių, tačiau su prijungtu bromo atomu) įjungimu į DNR molekulę.
Žinant, kada buvo suleistas bromodezoksiuridinas ir kiek laiko praėjo po jo suleidimo, šią medžiagą galima aptikti antikūnais ir specialia aparatūra stebėti, kaip ląstelės juda dauginimosi ciklu.
Iki šiol buvo problemiška tai, kad ląstelių ciklo nebuvo įmanoma įvertinti iš vieno pavyzdžio. „Naudojant ankstesnius metodus reikėjo kas kelias valandas imti audinio pavyzdžius, o tai ligonio atžvilgiu neetiška. Eksperimentiniuose tyrimuose buvo galima ir keletą kartų paimti audinio pavyzdžių, tačiau tuomet ląstelių augimo frakcija buvo nustatoma netiksliai, nes ji laikui bėgant kinta”, – sakė mokslininkas.
Naujam metodui matematines formules pasiūlė Vilniaus universiteto matematikos fakulteto docentas Rimantas Eidukevičius. Svarbu tai, kad jomis ląstelių dauginimosi parametrus galima apskaičiuoti iš vieno pavyzdžio.
Kol kas nauja technologija išbandyta su ląstelių kultūromis ir eksperimentiniais gyvūnais. Atlikus daugiau tyrimų su ląstelių kultūromis ją planuojama išbandyti ir ligonių organizme.
Paklaustas, ar tokie tyrimai gali pakenkti pacientui, D. Characiejus teigė, jog bromodezoksiuridinas buvo leidžiamas žmonėms, ir jo kenksmingo poveikio nepastebėta. „Jei bus nutarta, kad technologijos bandymai ligonio organizme tikslingi, dar kartą nuodugniai patikrinsime visą naujausią informaciją apie šią medžiagą ir nustatysime galimą riziką ligoniui”, – sakė mokslininkas.
Dauguma vėžio gydymo metodų sukurti taip, kad veiktų tas naviko ląsteles, kurios dalijasi. Pasak D. Characiejaus, galima preliminariai galvoti, jog tie navikai, kurių augimo frakcija didelė ir juose dalijasi didelis procentas ląstelių, bus jautresni spinduliniam gydymui.
Lietuvos mokslininkų pasiūlytą technologiją įvertino Didžiosios Britanijos ir Italijos mokslininkai. Rugsėjo 22 dieną internetiniuose mokslo žurnaluose pristatyta naujove per savaitę susidomėjo beveik tūkstantis pasaulio mokslininkų.
„Vis dėlto iki technologijos aprobavimo ir taikymo ligoniams laukia ilgas kelias. Pirmiausiai planuojame atlikti eksperimentinių tyrimų ir įrodyti, kad formulės gali padėti prognozuoti atsaką į gydymą. Tik tada bus galima galvoti apie tyrimus su ligoniais, kurie apsispręs dalyvauti medicininiame tyrime”, – sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui D. Characiejus.
2005-09-30 09:24