Pavojingus medžius kerta vėtros

Vėjuotą dieną miesto gatvėmis išėję pasivaikščioti klaipėdiečiai nė nenutuokia, kad jie nėra saugūs – Klaipėdoje apstu galinčių lūžti medžių išpuvusiais kamienais.

Rugpjūtį praūžusi palyginti nestipri audra uostamiestyje išvertė 200 medžių. Šį kartą žmonės liko sveiki, bet jų turtui buvo padaryta nemaža žala. Klaipėdiečius stebina, kad pavojingi medžiai šalinami vangiai, o sveikieji nyksta kasmet daugiau nei po tūkstantį. Nors už sunaikintus želdinius turi būti atlyginta pinigais arba pasodinta naujų augalų, uostamiestyje žaliųjų plotų mažėja. Daugiausiai želdinių sunaikinama dėl naujų statybų ir rekonstrukcijų.

Iš kavos tirščių

Miesto želdinius prižiūri savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius. Skyriaus valdininkai privalo pašalinti pavojingus medžius.

Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Vaida Varnagienė sakė, kad nuolat kontroliuoja pavojų keliančius medžius ir teikia paraiškas juos kirsti Aplinkos kokybės skyriui. Šis skyrius įvertina, ar medis iš tiesų pavojingas.

Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistės Rasos Povilianskienės, ar medis pavojingas, nustatoma apžiūrėjus iškilusias į paviršių jo šaknis. Tikrinama, ar yra aplink jas pajudinta žemė. Atkreipiamas dėmesys, kiek medis pasviręs, ar kamienas pažeistas puvinių.

„Po rugpjūčio audros komisija apžiūrėjo Storąją liepą – valstybės saugomą gamtos paminklą Minijos gatvėje. Medis labai nukentėjo nuo vėtros. Buvo sprendžiama, ar jį pašalinti. Tačiau nuspręsta nekirsti“, – pasakojo R.Povilianskienė. Leidimą Storajai liepai kirsti reikėtų gauti iš Aplinkos ministerijos.

V.Varnagienė teigė, kad medžiai per rugpjūčio audrą buvo išversti ne todėl, kad nepastebėti anksčiau kaip avariniai. „Vėtra gali išversti medį, kurio šaknys, pavyzdžiui, buvo pažeistos tiesiant šaligatvį. O iš išorės jis neatrodo, kad gali būti pavojingas“, – paaiškino valdininkė.

Lamdė mašinas

Rugpjūtį per audrą nuo pavojingų medžių nukentėjo žmonių turtas. Jie galėjo kreiptis į teismą ir žalą išieškoti iš savivaldybės ar kitų prižiūrinčių želdinius organizacijų.

„Klaipėda“ rašė, kad audra vartė medžius, kurie apgadino šešis automobilius.

Vienas medis apgadino tris prie Taikos prospekto 23 namo stovėjusius automobilius: „VW Passat“ išdaužė priekinį stiklą ir įlenkė stogą, „Renault“ sulankstė stogą, o „Mitsubishi“ – sparną.

Su šaknimis išvirto medis, augęs šalia Vyriausiojo policijos komisariato Leidimų skyriaus, kur policininkai stato savo asmeninius automobilius. Medis pataikė į Konvojavimo būrio pareigūno „Audi“ ir šalia stovėjusį „Ford“. Prieš 16 metų pagamintai „Audi“ išdužo galinis stiklas, įlinko variklio gaubtas, deformavosi stogo atrama. Šalia stovėjusiam fordui išdužo galinis žibintas.

Jei virstantis medis sužalojo žmogų ar sugadino jo turtą, anot advokato Artūro Jaskelevičiaus, pagal civilinės atsakomybės sampratą turėtų atsakyti tas, kas teisės aktais įpareigotas prižiūrėti želdinius.

Kerta sveikus medžius

Kada ir kiek želdinių reikia pasodinti vietoje sunaikintų, sprendžia ir visa tai kontroliuoja savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius.

Anot skyriaus specialistės Aurelijos Mačernienės, labiausiai medžiai ir kiti želdiniai naikinami dėl statybų. Pernai mieste iš viso buvo iškirsta apie 1,2 tūkst. medžių, per 250 krūmų, 195 metrai gyvatvorės ir leista sunaikinti per 20 tūkst. kvadratinių metrų žolynų.

Nors želdinius panaikinę fiziniai ir juridiniai asmenys buvo įpareigoti pasodinti 1,3 tūkst. medžių, 900 krūmų, 662 metrus gyvatvorės ir įrengti apie 33 tūkst. kvadratinių metrų žolynų, tačiau apie 50 proc. įsipareigojimų neįvykdyta.

Asmenys, įmonės, pernai gavę leidimą naikinti želdinius, įpareigoti atlyginti augalų vertę už 58 tūkst. litų. O vertingus želdinius sunaikinę fiziniai ar juridiniai asmenys įpareigoti pasodinti želdinių už 92 tūkst. litų.

Per šių metų devynis mėnesius uostamiestyje leista iškirsti per 1,6 tūkst. medžių, iš jų tik 90 tuopų ir 86 pavojingus medžius. Šiemet mieste neliko 127 krūmų, 65 metrų gyvatvorės ir sunaikinta 96 tūkst. kvadratinių metrų žolynų.

Per 2 tūkst. medžių, 562 vienetus ir 41 kvadratinį metrą krūmų bei 265 gyvatvorės, įrengti apie 51 tūkst. kvadratinių metrų žolynų pasodinti pažadėta kitais metais.

Už šiemet sunaikintus želdinius atlyginta 31,3 tūkst. litų. Asmenys, įmonės įpareigotos pasodinti naujų augalų už 91,7 tūkst. litų.

Kenkia ne pūkai

Pasak V.Varnagienės, mieste medžių mažėja. „Negalima teigti, kad pasodinus naujus medžius panaikinama padaryta žala. Juk kerta didelius medžius, o pasodina į vietą jaunus. Kol jie duos naudą kaip nukirstieji augalai, praeis dešimtmečiai“, – sakė valdininkė.

Medžiai, anot jos, išskiria deguonį, sulaiko dulkes ir apsaugo nuo įmonių bei automobilių išmetamų teršalų, taip pat sulaiko triukšmą.

Tačiau kai kurie augalai kenkia žmonių sveikatai. V.Varnagienės teigimu, klaidingai manoma, kad sveikatai kenkia tuopų pūkai. Iš tikrųjų negalavimus sukelia jų žiedadulkės, kurių apstu anksti pavasarį žydint tuopoms.

Gailėjosi želdinių

Klaipėdietis Sergejus stebėjosi, kodėl uostamiestyje be gailesčio naikinami medžiai. „Aš būnu uostamiestyje tris mėnesius per metus, o kitą laiką tenka dirbti įvairiuose Europos miestuose. Ten net vykdant statybas stengiamasi išsaugoti augalus“, – pastebėjo vyras.

Sergejus mano, kad reikėtų sodinti ne liaunus medelius, o labiau subrendusius augalus.

Pavyzdžiui, Debreceno gatvėje dar sovietmečiu skvere už „Draugystės“, (dabar „Iki“) parduotuvės, į rytų pusę buvo pasodinti apie 20 centimetrų skersmens medžiai. Medžiai buvo atvežti ir pasodinti žiemą į iš anksto iškastas duobes. Jie puikiai prigijo ir tebeauga iki šiol.

Vigantas Danilavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.