Keleto pastarųjų Lietuvos naftos ūkio raidos kelių ir klystkelių aptarimas Seime neabejotinai yra patikimiausias būdas išvesti iš emocinės pusiausvyros ar netgi sukiršinti tautinės politikos grandus.
Vakar, svarstymams pateikus „Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektą, tiek kairioji, tiek dešinioji plenarinių posėdžių salės pusė taškėsi kaltinimais.
Įvykiai rutuliojosi beveik taip pat, kaip ir prieš šešerius metus, kai konservatorių valia naftos įmonės „gelbėtojų” vaidmuo buvo patikėtas liūdnos atminties „Williams International”. Skirtumas tik tas, kad anuometinė valdančioji dauguma ignoravo įspėjimus dėl sutarčių grėsmes Lietuvos ekonomikai, o dabartinė – pastabas dėl nacionalinio saugumo.
Amžiaus sandoris
Nors tradiciškai visi su „Mažeikių nafta” susiję teisės aktai svarstomi ypatingos skubos tvarka, vakar rytą diskusijos dėl šios įmonės akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projekto buvo nukeltas beveik dviem valandom. Opozicinės konservatorių frakcijos reikalavimu šį darbą privalo atlikti ne ūkio ministras Kęstutis Daukšys, o pats Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas, nes jis yra „padėties šeimininkas”.
Tai sakydamas Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma neabejotinai turėjo galvoje A.Brazausko asmeninę pažintį su „Lukoil” prezidentu Vagitu Alekperovu, laikomu vienu realiausių „Jukos” įpėdinių „Mažeikių naftoje”. Dešinieji pareiškė, jog premjeras gali atsisakyti pristatyti „Mažeikių naftos” akcijų pirkimą ir pardavimą aptariantį įstatymą tuo atveju, jei reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusias užuominas dėl ryšių su „Lukoil” apskritai nusišalins nuo šio klausimo svarstymo.
Seimas nedidele balsų persvara pritarė šiam pasiūlymui, tačiau, net ir į posėdį atvykus A.Brazauskui, didžiosios spekuliacijos „Mažeikių naftos” akcijomis projektą pristatė ministras K.Daukšys. Jo teigimu, svarbiausia šio įstatymo paskirtis – „sudaryti teisines prielaidas užtikrinti viešąjį interesą valstybės saugumui strategiškai reikšmingame ūkinės veiklos sektoriuje, kuriame veiklą vykdo akcinė bendrovė „Mažeikių nafta”, „skatinti patikimas užsienio investicijas”, „užtikrinti ilgalaikę galimybę importuoti ir perdirbti naftą savo teritorijoje, taip pat siekti užtikrinti efektyvų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta” valdymą bei veiklos rezultatus”.
Pasak K.Daukšio, investicijų sutartyje nustatytos Lietuvos Vyriausybės pirmumo teisės įsigyti „Jukos” parduodamas 53,7 proc. „Mažeikių nafta” akcijų. Jų įsigijimui finansuoti Seimas turėtų leisti skolintis valstybės vardu. Konkrečias skolinimosi valstybės vardu sąlygas nustato, kreditorių atranką atlieka bei skolinimąsi valstybės vardu, imant paskolas, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, vykdo Finansų ministerija. Valstybės vardu pasiskolinta suma neturi viršyti 3 milijardų litų. Be to, akcijų įsigijimas gali būti finansuojamas ir kitais, skolinimosi valstybės vardu nereikalaujančiais, būdais.
Vėliau šios akcijos parduodamos, akcijų pirkėją parenkant derybų būdu, pardavimo kainą bei kitas sandorio sąlygas nustatant bei akcijų perleidimo sutartį valstybės vardu sudarant Vyriausybei. Pajamos, gautos iš „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo, naudojamos pasiskolintoms lėšoms grąžinti ir su jomis susijusioms išlaidoms dengti, o viršijančios pasiskolintų lėšų sumą bei išlaidas, susijusias su skolinimusi, pervedamos į Privatizavimo fondo sąskaitą.
Įstatymo projekte teigiama, kad, akcijas pardavus, valstybė išlaikys ne mažiau kaip 10 proc. „Mažeikių naftos” akcijų bei išsaugos galimybę daryti įtaką esminiams valdymo sprendimams bendrovėje.
„Jeigu Vyriausybė dabar užimtų pasyvią poziciją, „Jukos” pasirinktam pirkėjui parduotų ne tik turimas „Mažeikių naftos” akcijas, bet ir opciono teisę įsigyti daugiau įmonės akcijų”, – tikino K.Daukšys.
Saugumo dilema
Išklausę šio pristatymo parlamentarai itin daug iečių sulaužė ginčydamiesi dėl „Mažeikių naftos” reikšmės nacionalinio šalies saugumo kontekste. Socialliberalas Alvydas Sadeckas pateiktame akcijų įsigijimo – perpardavimo projekte pasigedo įvertinimo, jog ši įmonė yra svarbi ne tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti.
A.Brazauskas į šią pastabą atšovė, kad „Mažeikių nafta” su nacionaliniu saugumu iš esmės nėra susijusi.
„Išoriniu valstybės gyvenimo požiūriu, „Mažeikių naftai” vargu ar galima pritaikyti tuos nacionaliniam saugumui taikomus kriterijus, kurie keliami kitiems objektams. Jeigu žiūrėsime valstybės vidaus gyvenimo požiūriu, akivaizdu, kad taip pat galime apsieiti be šios įmonės. Latviai neturi, estai neturi ir gyvena taip pat, kaip ir mes. Tik Mažeikiuose liks 4000 žmonių be darbo ir šiame mieste nedarbas išaugs 10 proc.”, – dėstė A.Brazauskas.
Premjerą palaikyti pasišovęs socialdemokratas Bronius Bradauskas savo ruožtu tikino, kad šiandien sąvoka „nacionalinis saugumas” yra įgavusi naują prasmę. Jo teigimu, valstybės saugumas tiesiogiai susijęs su jos ekonominiu pajėgumu ir stabilumu: jei į Mažeikius tekės nafta ir įmonė dirbs visu pajėgumu, jokių rūpesčių niekam nekils. Iš B.Bradausko kalbos buvo galima suprasti, kad geriausiai tai užtikrinti gali „Lukoil”.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius priminė, jog šį pavasarį Valstybės saugumo departamentas „Lukoil” galimybę įsigyti „Mažeikių naftą” buvo pavadinęs „grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui”.
„Ar ketinate į „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo konkurso dokumentus įrašyti sąlygą, kad investuotojas negali kelti grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui?” – primygtinai klausė A.Kubilius.
Beje, A.Kubiliaus teiginys, esą anuomet „Mažeikių nafta” buvo apsaugota nuo Kremliaus, perpildė Petro Gražulio kantrybės taurę. Jis išvadino konservatorius „įžūliausia politine partija Lietuvoje”. Bandymus priminti, kuo baigėsi „Williams” valdymo epopėja, opozicijos lyderis pavadino „melu”, tačiau sulaukė itin emocingos premjero reakcijos.
„Prašyčiau tokių žodžių nevartoti, mes esame Seime. Tokie žodžiai apibūdina jūsų išsilavinimo lygį”, – širdo A.Brazauskas.
Jis pareiškė, kad „saugumo klausimus” atidžiau turėjo svarstyti patys konservatoriai 1999-aisiais Seime sutikę, kad „Mažeikių naftą” valdytų ne valstybinė kompanija, ir pardavę ją užsieniečiams.
„Dabar „Mažeikių naftai” ieškome trečio šeimininko. Reikia tikėtis, kad trečias kartas nemeluos – mes rasime tokį akcijų savininką, visapusiškai užtikrinantį kriterijus, kuriuos galėtume taikyti nacionalinio saugumo požiūriu šiai įmonei. Sandoris dėl „Mažeikių naftos” bus daugiausia ūkinis. Čia neturi būti jokių užkulisinių samprotavimų, nes priėmus geriausią sprendimą į valstybės iždą pateks papildomi šimtai milijonų”, – prognozavo Vyriausybės vadovas.
Jis apgailestavo, kad politikai taip skirtingai mato potencialius pirkėjus ir į daugelį dalykų žiūri 1991-1992 metų akimis. Pasak premjero, kai kurios kompanijos tuomet buvo „kitokio charakterio”, o dabar yra iš esmės pasikeitusios.
„Manau, kad ir konservatoriai gali įsitikinti, kad šitos kompanijos dabar yra kitokios”, – dėstė A.Brazauskas, pasiūlęs parlamentarams patiems nuspręsti, ar „Lukoil” kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Interesų konflikto nėra
Posėdžio dalyviai dar kartą pratrūko emocijomis, kai konservatoriai garsiai išdėstė įtarimus, esą premjeras proteguoja „Lukoil” atėjimą turėdamas tam tikrų asmeninių interesų. A.Kubilius pareiškė turįs žinių, jog „Lukoil Baltija” vadovo Ivano Paleičiko šeima, kaip ir Kristina Brazauskienė, turi viešbučio „Crowne Plaza” akcijų, kurios už palankius Vyriausybės sprendimus „Mažeikių naftos” istorijoje galėtų būti perleistos premjero žmonai.
Gerokai suerzintas A.Brazauskas į tai sureagavo ragindamas „septynioliktą kartą” sudaryti komisiją ir viską patikrinti.
„Aš nieko nepateiksiu, nes aš nieko nežinau. Sudarykite komisiją ir tikrinkite. Prašau. Siūliau į komisiją įtraukti atstovus iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, prokuratūros, saugumo ir policijos. Viskas bus atvira ir pateikta. Aš neturiu jokios informacijos ir nesirengiu jokios informacijos išgalvoti”, – sakė A.Brazauskas ir patikino, kad pirmą kartą girdi apie tokius sandorius ar galimus interesų konfliktus.
Pasibaigus oficialiai diskusijai Seimo posėdžių salėje jis žurnalistams sakė nuo „Mažeikių naftos” privatizavimo nusišalinsiąs tik tada, jei komisija įrodysianti jo dalyvavimą bendruose „Crowne Plaza” ir „Lukoil Baltija” vadovo Ivano Paleičiko verslo reikaluose. Premjeras patvirtino, kad tam tikrą dalį „Crowne Plaza” akcijų turi jo žmona Kristina Brazauskienė ir jos sūnus, apie kitus viešbučio reikalus sakė nieko nežinantis.
Konservatoriai vakar kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri turėtų ištirti, kas yra viešbučio „Crowne Plaza” akcininkai ir kaip pastaruoju metu keitėsi jų sąrašas. Jų žiniomis, K.Brazauskienė lig šiol valdė kiek daugiau nei 5 proc. viešbučio akcijų, o viena bendrovė Londone, perėmusi I.Paleičiko šeimos akcijas, savo paketą padidino iki 38 proc.
Prezidentas susirūpino
Poziciją dėl numatomų sandorių su „Mažeikių naftos” akcijomis vakar išdėstė ir Prezidentas Valdas Adamkus. Per savo atstovę spaudai jis pareiškė neigiamai vertinantis užuominas, kad visam šalies ūkiui svarbios bendrovės būsimas pirkėjas jau yra pasirinktas.
Šalies vadovas taip pat paragino Seimą svarstant įstatymus dėl „Mažeikių naftos” akcijų pirkimo iš Rusijos bendrovės „Jukos” visapusiškai įvertinti ekonominius ir nacionalinio saugumo aspektus.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, kad Prezidento nuomone, šis įstatymas yra susijęs su didžiule finansine ir politine atsakomybe prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones, todėl ypač svarbu, kad pasirenkant investuotoją būtų laikomasi aiškumo ir skaidrumo principų.
„Prezidentui nepriimtina, kai Vyriausybė iš anksto teikia pagrindo manyti, kad strateginio šalies objekto pirkėjas jau pasirinktas. Prezidentas tikisi, kad Vyriausybė atsižvelgs į savo vertinimus, kurie buvo pateikti ataskaitoje dėl grėsmių nacionaliniam saugumui”, – pabrėžė R.Grumadaitė.
Pasak jos, V.Adamkus ragina Seimą siekti, kad Vyriausybė pateiktų visuomenei aiškius investuotojo parinkimo kriterijus bei akcijų pardavimo mechanizmą.
Beje, susitikimui su šią savaitę Lietuvoje viešėjusiu Rusijos kompanijos „Lukoil” prezidentu Vagitu Alekperovu, skirtingai nei Kazachstano kompanijos „KazMunayGaz” ar TNK-BP vadovais, V.Adamkus laiko nesurado.
Pretendentų mažėja
„Reuters” naujienų agentūra vakar vakare paskelbė žinią, jog Austrijos grupė „Petrochemical Holding”, kurią Vyriausybė prieš keletą dienų paminėjo tarp realiausių pretendentų įsigyti kontrolinį „Mažeikių naftos” akcijų paketą, nebeketina dėl jo varžytis.
„Mes nesidomime „Mažeikių nafta, – pareiškė „Petrochemical Holding” vadovas Štefanas Malašofskis. – Anksčiau buvo tam tikrų pokalbių, tačiau iš to nieko neišėjo”.
Šį pirmadienį A.Brazauskas paminėjo „Baltic Holding”, kurią anksčiau kontroliavo Rusijos dujų milžinė „Gazprom” ir kuri priklauso „Petrochemical Holdings” grupei tarp realiausių pretendentų įsigyti „Jukos” valdomą akcijų paketą. Premjero žiniomis, „Baltic Holding” buvo pasirengusi garantuoti naftos tiekimą Lietuvos įmonei ir investuoti į ją apie 4 mlrd. litų.
„Baltic Holding” atstovas spaudai pareiškė, kad ši bendrovė nedalyvauja kovoje dėl „Mažeikių naftos”.
„Ne. Mes pasiūlymo dėl „Mažeikių naftos” neteiksime”, – pareiškė Klausas Volkeris Frenzelis.
Jis taip pat patvirtino, kad „Gazprom” nebeturi „Baltic Holding” akcijų. Šios bendrovės akcininkų sąraše nebeliko ir kitos Austrijos bendrovės „Jurimex”, o tai reiškia, kad „Gazprom” pasitraukė iš kovos dėl „Mažeikių naftos” akcijų. „Jie pasitraukė iš „Baltic Holding”. Istorija baigėsi”, – pareiškė K.V.Frenzelis.
Renaldas Gabartas