Itin pelningo nekilnojamojo turto verslo bando imtis ir policija. Kaune ji ketina keistis pastatais su privačia įmone. Bet planai iškelti autoūkį į miesto pakraštį gali padaryti milijonų litų nuostolį valstybei.
Už patrauklius sklypus Žaliakalnyje ir miesto centre, užimančius daugiau negu 2 hektarus, policijai atitektų autoservisas su dešimt kartų mažesne teritorija.
Nelygiaverčiai mainai
„Kauno dieną” pasiekė informacija, kad miesto policija jau antrą kartą ketina apsikeisti pastatais su privačia įmone visiškai nenaudingomis valstybei sąlygomis.
Policijos departamentui Kauno Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) netrukus vėl siūlys pritarti pastatų, kuriuos šiuo metu valdo UAB „STV”, mainams. Privačiai bendrovei ketinama atiduoti pastatus pačiame miesto centre Miško gatvėje 14 su 27 arų sklypu, taip pat griuvėsius prestižiniame Žaliakalnio mikrorajone, Radvilėnų plente. Savo ruožtu UAB „STV” atiduotų policijai pastatus Kauno pakraštyje, Domeikavoje, kur šiuo metu yra automobilių remonto dirbtuvės ir sandėliai.
Šie mainai – akivaizdžiai nelygiaverčiai. Kad tokie planai egzistuoja, pripažino ir Kauno miesto vyriausiasis policijos komisaras Algirdas Kaminskas, ir UAB „STV” direktorius Otilijus Pajaujis.
„Miško gatvėje mūsų autoūkio garažų stogai kiauri, nėra elementariausių darbo sąlygų, – mainų būtinybę aiškino A.Kaminskas. – Kiemas duobėtas, todėl autoūkiui ieškome kitos vietos. Bet kol vyksta derybos ir nėra Vyriausybės nutarimo, apie mainus negali būti jokios kalbos”.
Stebėtinas pasiūlymas
Siūlomi mainai nesukeltų įtarimo, jei privačiai įmonei būtų pasiūlytas adekvatus mainų, variantas. „Kauno dienos” žiniomis, Miško gatvėje 27 arų sklypą VPK valdo pagal panaudos sutartį, nes žemė priklauso valstybei.
Jai priklauso ir trys sklypai Radvilėnų plente, kuriuos patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija. Bendras keturių sklypų plotas siekia įspūdingus 2,31 hektaro.
Vien tik sklypų Radvilėnų plente vertė šiuo metu siektų apie 6 mln. Lt, nes vieno aro kaina minėtoje vietoje rinkoje vertinama apie 30 tūkst. Lt. Panašiai vertinamas aras ir Miško gatvėje, tad bendra VPK siūlomų sklypų vertė siekia beveik 7 mln. Lt.
Tuo tarpu mainais Kauno m. VPK gautų tik daugmaž sutvarkytą autoūkio pastatą su 29 arų teritorija. Ji yra netgi ne Kauno mieste, o šalia jo – Domeikavoje. Ekspertų teigimu, automobilių remonto dirbtuvių vertė siekia ne daugiau kaip 1,5 mln. Lt.
Atsisakė komentuoti
UAB „STV” direktorius O.Pajaujis nekomentavo mainų kol jie neįvykę. Įmonė verčiasi nekilnojamuoju turtu ir statybomis.
„Kai pastatai bus užregistruoti mūsų vardu, tada ir galėsime pasakyti apie mūsų planą”, – sakė O.Pajaujis. Jis teigė, kad derybos su VPK vyksta jau apie metus, nors pastatus bendrovė nusipirko tik šiemet.
„Kauno dienos” žiniomis, Vandžiogalos plente 94d pastatus „STV” pirkimo-pardavimo sutartimi „Registrų centre” užregistravo tik rugsėjo 16 d. Prieš tai dirbtuvės ir sandėliai priklausė dviem fiziniams asmenims bei dar 13 savininkų.
Pasak Policijos departamento generalinio komisaro patarėjo Algirdo Stončaičio, mainus galima įteisinti tik atskiru Vyriausybės nutarimu. „Praėjusių metų lapkritį gavome komercinį pasiūlymą, kuriame pastatus Vandžiogalos plente valdė nekilnojamojo turto agentūra „Latmas”, – sakė A.Stončaitis. Jis nesugebėjo paaiškinti, kodėl Kauno policija ir „STV” iki šiol veda derybas.
Tampa žemės savininkais
Paklaustas, kodėl Policijos departamentui antrą kartą Kauno m. VPK siūlo dar anksčiau specialios komisijos atmestus mainus, A.Kaminskas teigė, kad minėti mainai yra vienas iš geresnių variantų.
„Pirmasis pasiūlymas netiko, todėl, paderinę sąlygas, pakartotinai pateiksime medžiagą Policijos departamentui”, – teigė A.Kaminskas.
Praėjusių metų lapkritį A.Stončaičio vadovaujama komisija konstatavo, kad Vandžiogalos plente nėra tinkamų valymo įrenginių, katilinės, kitų darbo sąlygų remonto dirbtuvėms.
Vien tik Radvilėnų plente esančiuose 2 ha galima pastatyti bent du daugiabučius namus, o ir sklypų vertė neadekvati Domeikavoje esančiam sklypui. Kauno miesto VPK vadovas A.Kaminskas aiškina, kad policija siekia apsimainyti ne sklypais, o tik pastatais.
Tą patį tvirtino ir generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus patarėjas A.Stončaitis. Tačiau pagal galiojančią tvarką, pastatų valdytojas įgyja pirmumo teisę iš valstybės išsinuomoti žemę 50 ir daugiau metų, taip iš esmės tapdamas ir sklypo savininku.
Lėšos neatitenka policijai
Antra vertus, į keblią situaciją pateko ir policija. Pagal galiojančią tvarką nereikalingą turtą ji gali parduoti tik per Valstybės turto fondą. Bet tokiu atveju lėšos pateks į biudžetą, o ne į Policijos departamento sąskaitą. Tad pareigūnai naujas patalpas siekia gauti pasinaudodami mainų galimybe. Įstatymai ir Civilinis kodeksas numato, kad mainomo turto vertės skirtumas neturi siekti daugiau kaip 5 proc. Kauno atveju šis skirtumas kelia abejonių ir sėja įtarimus apie neaiškias policijos derybas su nekilnojamojo turto prekeiviais.
„Mums visai neįdomu, ką verslininkai darys su apsimainytais pastatais, nes mums svarbiausia turėti normalias automobilių remonto dirbtuves, kuriose žmonės dirbtų normaliomis sąlygomis”, – sakė Kauno m. VPK vadovas A.Kaminskas.
Kauno apskrities viršininką Zigmantą Benjaminą Kazakevičių nustebino policijos inicijuojami mainai su verslininkais. „Prieš man tampant apskrities viršininku, 2004-aisiais vienos įmonės vadovas teiravosi, ar Vidaus reikalų ministerija pritartų jūsų paminėtiems mainams”, – sakė Z.B.Kazakevičius. 2003-2004 m. Z.B.Kazakevičius ėjo vidaus reikalų viceministro pareigas.
Gediminas Stanišauskas