Lietuvos muitinė pagal PHARE programą įsigijo naują programinę įrangą – verslininko modulį, – skirtą parengti bei pateikti muitinei ne rašytinę, o elektroninę tranzito deklaraciją.
Numatoma, jog nuo 2006-ųjų sausio 1 dienos deklaracijos duomenys išvykimo įstaigai turės būti pateikiami tik elektroniniu būdu.
Šie pokyčiai daugiausia palies verslininkus, užsiimančius prekių gabenimu. Tad norėdami juos supažindinti su visais šio modulio pranašumais, struktūra bei valdymu Klaipėdos teritorinė muitinė surengė posėdį. Jo metu pademonstruota, kaip verslininko modulis palengvins muitinės ir verslo struktūrų darbą.
Šiuo metu jau galioja šio modulio naudojimo reglamentas, nustatantis, jog kompiuterizuotą elektroninių deklaracijų teikimą būtina pradėti ir Lietuvoje, mat tai jau padarė kitos Bendrijos šalys. Įrodyta, jog naudoti rašytines tranzito deklaracijas yra ekonomiškai netikslinga.
Vis dėlto pastarosios gali būti leidžiamos išimtiniais atvejais: kai neveikia muitinės kompiuterizuota sistema arba deklarantai neturi tiesioginės prieigos prie šios sistemos.
Projektą pristatęs Muitinės departamento Informacinių sistemų centro direktoriaus pavaduotojas Vytenis Ališauskas yra įsitikinęs jog naujoji sistema yra kur kas pranašesnė už senąją.
„Mes esame pripratę panašiose įstaigose teikti popierinius dokumentus, tačiau norėdami šį procesą padaryti greitesnį ir patogesnį, nuo naujųjų metų jį vykdysime elektroniniu būdu, – aiškino V. Ališauskas.
– Pirmiausia, šis modulis nereikalauja iš verslininko jokių papildomų finansinių investicijų. Tereikia sudaryti su muitine sutartį ir tapti šios sistemos naudotoju. Antra, deklaracijas galima pateikti iš kiekvieno personalinio kompiuterio, prijungto prie interneto, nesvarbu, kur būtum. Proceso greitis priklauso tik nuo internetinės linijos spartos.
Išvykimo įstaigoje verslininkas galės užpildyti arba įkelti parengtas tranzito deklaracijas, keistis su muitinės išvykimo įstaiga pranešimais, stebėti deklaracijų būseną, gauti statistinės informacijos.
Na, o paskirties įstaigoje – keistis informacija apie krovinio atvykimą ir prekių iškrovimo rezultatus su muitinės paskirties įstaiga. Taip minučių tikslumu jis sužinos, kada jo prekės pasiekė tikslą, bei šitaip kontroliuoti vežėjų darbą.”
Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius taip pat patikino, jog tai gana gera priemonė kovoti su korupcija muitinėje: bus tiksliai žinoma, koks muitininkas ir kada priėmė deklaraciją. Be to, sistema rodys ir verslininko patikimumą, tai nustatydama pagal ankstesnes deklaracijas.
Aišku, neatmetama galimybė, kad programos funkcionavimas gali strigti dėl kokių nors techninių kliūčių, ir krovinys „pakibs ore”. Tokiu atveju bus bandoma gelbėtis rašytiniu būdu.
Muitinės atstovai pripažino, jog sistema dar nėra visiškai baigta, bet internete jau galima pasižiūrėti jos demonstracinę versiją ir po truputį rengtis bei mokytis teikti deklaracijas elektroniniu būdu.
Lina Narbutaitė