Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ragina švietimo politikus mokyklose įvesti drausmės pažymį, o nepaisančių mokyklos tvarkos nekelti į aukštesnę klasę. Tačiau ne visi uostamiesčio pedagogai tokiam būdui pažaboti prastą mokinių elgesį pritaria. Jam priešinasi ir mokiniai.
Gedminų pagrindinės mokyklos direktorius Aurelijus Liaudanskas pripažįsta, kad drausmės problema yra labai opi – jau į pirmą klasę ateina „sugadintų” vaikų. Tačiau elgesio vertinimui pažymiu jis nepritaria.
„Tas vaikas, kuris turi motyvaciją mokytis ar prisibijo tėvų, ir taip elgiasi gerai. Iškilus problemoms, pakanka vieno skambučio tėvams. O tiems mokiniams, kurie į nieką nereaguoja, ir pažymys bus nesvarbus”, – įsitikinęs mokyklos vadovas.
Profsąjungos narių siūlymas nepaisančių mokyklos tvarkos mokinių nekelti į aukštesnę klasę A. Liaudanskui pasirodė nelogiškas.
„Net turinčio neigiamą kokio nors dalyko įvertinimą vaiko mes negalime nekelti į aukštesnę klasę, jei nėra tėvų sutikimo, tad ką kalbėti apie nekėlimą dėl elgesio”, – stebėjosi jis.
Pasak direktoriaus, paprasčiausias kalbėjimas per pamoką ar, rodos, nekaltas susistumdymas su bendraamžiais vėliau perauga į didžiules problemas, jei vaikas nesustabdomas. Kaip tai padaryti, mokytojai dažnai nežino.
„Mokiniai puikiai žino savo teises, o apie pareigas užmiršta”, – pastebėjo A. Liaudanskas.
Problemos šaknys, pedagogo manymu, glūdi šeimoje. Todėl ir dirbti reikėtų su šeima.
„Šiandien daugybė vaikų yra pamesti savo tėvų – šie išleidžia atžalą į mokyklą, ir visa atsakomybė pasibaigia. Dažnai tėvų neįmanoma prisikviesti į mokyklą, o, prisimenu, sovietmečiu tėveliai dėl savo vaikų elgesio net darbovietėse būdavo svarstomi. Manau, reikėtų didinti tėvų atsakomybę. Jie turi suprasti, kad auklėjimas – tai ne vien pinigų davimas ar aprengimas, ir nuo mažens savo vaikams skiepyti gero elgesio taisykles. Jeigu mokinio šeimoje toleruojamas grubus elgesys arba dar blogiau – drausmės mokykloje nesilaikantį vaiką tėvai gina, atseit nieko bloga nepadarė, tada pakeisti jį mokytojai praktiškai bejėgiai. Prisimenu atvejį, kai sūnų prieš mokytojus užstojusi mama po poros metų atėjusi į mokyklą verkė ir prašė ką nors daryti. Tačiau šaukštai po pietų”, – pasakojo A. Liaudanskas.
Kenčia visa klasė
Pedagogai sako, kad kiekvienoje mokykloje yra mokinių, kurie nenori mokytis – jie ir balsą pakelia, ir necenzūriniais žodžiais svaidosi ar trinktelėję durimis išeina iš klasės. Kartais konfliktus tenka spręsti į pagalbą pasitelkus policiją.
Mokyklų vadovams tokių mokinių tėvai teisinasi išmėginę visas priemones, o susikalbėti su vaiku vis tiek nepavykę. Todėl nuleidžia rankas ir tikisi, kad padės pedagogai.
Imtis individualaus darbo su vaikais iš probleminių šeimų priversti mokytojai dalykininkai, socialinis pedagogas, klasės auklėtojas. Pasak pedagogų, strateginiai švietimo dokumentai mokytoją įpareigoja daugiau dėmesio skirti mažiau motyvuotiems mokiniams, todėl gabieji neretai jaučiasi tarsi užmiršti.
Drausminti ir tėvus
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Klaipėdos skyriaus primininkės Laimos Juknienės teigimu, drausmės problemos lemia prastėjantį mokinių žinių lygį. Jeigu mokiniai per pamoką plepa ar kitaip pažeidinėja drausmę, automatiškai pamokos laikas skiriamas santykių aiškinimuisi, krenta mokymosi motyvacija.
Todėl profsąjungos nariai siūlo griežčiau drausminti ne tik moksleivius, bet ir praleidinėjančių pamokas, netinkamai besielgiančių vaikų tėvus.
L. Juknienė akcentavo, kad dabar sudrausminti nederamai besielgiančius vaikus pedagogai neturi priemonių.
„Džiaugėmės, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę vaikai tapo laisvesni, nesukaustyti. Tačiau ir laisvas elgesys turi turėti tam tikras ribas. Anksčiau mokyklose buvo rašomos charakteristikos, kurios mokinius įpareigodavo atitinkamai elgtis, o dabar beliko tik pastabos ar papeikimai, į kuriuos daugelis mokinių nereaguoja. Tėvai taip pat kviečiami į mokyklą ne visada ateina”, – pasakojo mokytoja.
LŠDPS pirmininkė įsitikinusi, kad mokinių elgesio vertinimas, kuris atsispindėtų mokyklos baigimo dokumentuose, padėtų sumažinti drausmės problemą.
Profsąjungos nariai sako, kad prie prastėjančio moksleivių žinių lygio prisideda ir dabartinė mokyklų finansavimo tvarka. Esą mokyklose, norint išlaikyti mokinį ir jo mokymui skirtą krepšelį, keliami pažymiai, direktoriai mokytojams neleidžia „spausti” mokinių. Todėl jie siūlo keisti finansavimo tvarką, kad vaikai „netampytų” krepšelio su savimi iš vienos mokyklos į kitą.
Sunkiausia su paaugliais
„Sieti drausmę su pažangumu? Nepritariu tokiems sovietiniams metodams kaip elgesio vertinimas pažymiu”, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė. Jos manymu, drausmės problemą mokyklose reikėtų spręsti griežtinant tėvų atsakomybę, taip pat stiprinant mokytojų pasirengimą valdyti klasę, spręsti konfliktus.
„Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kodėl vaikai nedrausmingi – galbūt pamokos ne taip vedamos. Kodėl ta pati klasė pas vieną mokytoją drausminga, o pas kitą ne?” – retoriškai klausė Švietimo skyriaus vedėja.
„Tikrai ne viskas priklauso nuo mokytojo. Net geriausiam specialistui ne visada pavyksta suvaldyti, pavyzdžiui, 32 jaunuolių klasę. Ne be reikalo psichologai teigia, kad paauglių auditorija – sunkiausiai valdoma”, – kalbėjo ilgametę darbo patirtį su paaugliais turinti L. Juknienė.
Ji tvirtino, kad su mokinių elgesio problemomis susiduriančios Italija, Prancūzija bei kitos šalys vis daugiau ima žvalgytis į sovietinėje mokykloje naudotus metodus, domisi joje buvusia vertinimo sistema.
„Ne viskas sovietinėje mokykloje buvo blogai. Dabar Lietuva kažkodėl labai daug eksperimentų pasiima iš Didžiosios Britanijos, tačiau mažai jų pasitvirtina. Kodėl nepasinaudojus patikrintais metodais?” – samprotavo L. Juknienė.
„Žaliakalnio” vidurinės mokyklos direktorius Vitalijus Jakobčiukas sako, kad mokiniai per bet kurio mokytojo pamoką gali imti plepėti todėl, kad neparuošė namų darbų arba dėstomas dalykas jų visiškai nedomina, jie neturi motyvacijos mokytis.
Teisė įžeidinėti?
„Žaliakalnio” mokyklos mokytojai jau porą metų vertina mokinių elgesį su klasės draugais, stropumą, pilietiškumą ir kt.
„Egzistuoja neformalusis vertinimas, kurį mes, kaip ir dar nemažai mokyklų, naudojame. Yra vedamas mokinio individualių savybių aprašas. Mokinio elgesys vertinamas ne balais, o rašoma, pavyzdžiui, labai geras, geras, nepatikimas ir kita. Su neformaliuoju vertinimu supažindinami ir tėvai. Paskaitę kai kurie būna nustebę, kad vaikas namuose visai kitoks nei mokykloje. Tačiau paskaitymu viskas ir baigiasi, nes toks vertinimas nefigūruoja jokiuose išsilavinimo dokumentuose”, – pasakojo V. Jakobčiukas.
Direktoriaus manymu, drausmės vertinimas pažymiu, kuris būtų įrašomas ir į atestatą, būtų kur kas veiksmingesnis.
„Vertinti elgesį – gal ir negražiai skamba. Pažymį gal būtų galima kažkaip kitaip pavadinti, kartu su tėvais ir vaikais nuspręsti, kokias mokinio individualias savybes, pavyzdžiui, pilietiškumą, stropumą, drausmingumą ir kitas, pažymys apimtų, bet pažymio reikia. Kitaip mokiniai nesupranta, kad jiems neduota teisė įžeidinėti mokytojų. Net ir tuo atveju, jei kažkas nepatinka”, – pastebėjo V. Jakobčiukas.
Pasak direktoriaus, jeigu mokinio tikrai netenkina mokytojo darbas, jis turėtų apie tai pranešti klasės auklėtojui ar mokyklos vadovui, bet ne apšaukti pedagogą ar žlugdyti pamoką.
Mokiniai prieštarauja
Beje, Lietuvos mokinių parlamentas antradienį išplatino viešą laišką, kuriame išreiškia savo prieštaravimus LŠDPS siūlomam drausmės kontroliavimui mokyklose.
Savo laiške jie rašo, kad mokiniai yra augančios, besimokančios kritiškai mąstyti asmenybės, o bandymas įvesti drasmės pažymį prieštarauja šiems teiginiams. Jaunieji parlamentarai taip pat siūlo susimąstyti, kokį pavyzdį mokyklose rodo jos darbuotojai.
Laima Švedaitė