Panevėžio rinkėjų interesus bent jau kol kas gina tik vyrai politikai.
Tokią išvadą galima padaryti pabuvus nors viename miesto tarybos posėdyje.
Ir šiandien pirmajame šio sezono politikų posėdyje, jau iš anksto galima garantuoti, – kalbės ir savo pozicijas svarbiais miestui klausimais gins tik vyrai.
Tarybos narės visą tą laiką jų tik klausysis ir balsuojant kilnos rankas. Tarsi vienuolės, davusios tylėjimo įžadus.
Moterų – penktadalis
Panevėžio taryboje šiuo metu yra palyginti daug moterų – šešios. Tik pirmojoje miesto taryboje buvo 10 moterų, tačiau tada ir tarybos narių buvo net 66.
Antrojoje ir ketvirtojoje kadencijose iš 31-o nario buvo tik dvi moterys, o trečiojoje ir dabartinėje penktojoje – šešios. Tai sudaro beveik penktadalį visų politikų. Tačiau dabar kaip niekada miestiečiai visiškai nebejunta, jog miesto valdžioje turi politikių moterų.
Miesto taryboje yra dvi konservatorių atstovės – Loreta Baublinskienė ir Jolita Stankevičiūtė, dvi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narės – Aldona Marija Mažylienė ir Milda Marija Bagdonienė, viena socialdemokratė Ingrida Čirvinskaitė bei socialliberalė Liudvika Trasykytė.
Visos šešios keturioms partijoms priklausančios politikės yra tarsi nematomos – jos ryškiau nepasireiškia ir spaudoje bei televizijoje, jų gatvėse neatpažįsta panevėžiečiai.
Dar negirdėjo balso
Tarybos posėdžių dalyviai dar nežino, kaip skamba jau beveik metai taryboje dirbančios slaugos ligoninės slaugytojos J.Stankevičiūtės balsas.
Negirdėti ir pedagogių L.Baublinskienės, M.M.Bagdonienės balsų.
Vilnietėmis tapusios tarybos senbuvės I.Čirvinskaitė ir L.Trasykytė tik retsykiais įterpia ką nors nereikšmingo.
Kolegos nevengia už akių pasišaipyti, kad atitrūkusios nuo miesto reikalų šios politikės nebelabai ką turi pasakyti ir tarybos posėdžiuose.
Vienintelė vieta, kur politikės dar pasirodo egzistuojančios, – tai komitetų posėdžiai. Siauroje jų pačių pasirinktoje srityje, dažnai sutampančioje su profesija, moterys kiek atsigauna ir jau leidžia sau garsiau išreikšti nuomonę. Nors vėlgi – itin nedažnai.
Nesuvokiamas pasyvumas
Pirmojoje kadencijoje, kaip mena tuomečiai politikai, moterys buvo itin aktyvios – diskutuodavo visais klausimais, nesibaimindamos atskleisti ir savo intelekto spragų.
Buvusi pirmos kadencijos Socialinių reikalų komiteto pirmininkė ir dažna oratorė tarybos posėdžiuose Vitalija Kopūstienė negalėjo patikėti, kad dabar politikės sugeba neištarti nė žodžio.
„Oi, kokios mes buvome aktyvios, kiek bėdų žmonių žinojom, kiek jais rūpinomės ir visur gynėme rinkėjų interesus. Man nesuvokiama, kad politikės gali būti taip ramios”, – stebėjosi V.Kopūstienė.
Pasak teisininke dabar dirbančios buvusios „Sodros” vadovės, problemų ir mažame mieste yra begalės, tarp jų ir moterų, tad kodėl, pavyzdžiui, iš miesto tarybos neinicijuoti įstatymo pakeitimo dėl alimentų išieškojimo, ir panašiai.
Paklausta, kokias Panevėžio politikių pavardes galėtų išvardinti, V.Kopūstienė prisiminė tik G.Umbrasienę ir A.M.Mažylienę. L.Trasykytė, kaip manė buvusi tarybos narė, jau seniai nebedirba taryboje, nes išvykusi į Vilnių, o kitos pavardės pašnekovei buvo net negirdėtos.
V.Kopūstienė stebėjosi, kaip į politiką patenka nežinomi gyventojams asmenys.
„Aš balsavau pagal partijas už vyrą, nes jį žinojau. Moters pavardė man nieko nesakė”, – prisiminė V.Kopūstienė.
Žavėjo G.Umbrasienė
Dar visai neseniai savo energija tiek kolegas, tiek ir miesto gyventojus žavėjo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovė Gema Umbrasienė.
Šios politikės aiškiai prisibijojo oponentai taryboje – ji, net ir jausdama nemažą valdančiosios koalicijos spaudimą, nebijojo viešai kritikuoti ir aštriau pasisakyti bet kuriuo klausimu.
G.Umbrasienės itin aktyvi pozicija, miesto bendruomenės interesų gynimas ne kartą turėjo įtakos labai svarbių miesto klausimų baigčiai.
Buvusi pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo miesto merė, Kazimieros Prunskienės bendražygė G.Umbrasienė prieš keletą metų į aktyvią politiką grįžo po dešimtmečio pertraukos.
Tačiau miesto valdžioje ją matė neilgai – beveik prieš metus G.Umbrasienė išėjo vadovauti Panevėžio apskričiai. Politikės išėjimą miesto taryboje pajuto iškart.
Būtent nuo to laiko tarybos posėdžiuose visiškai nebegirdėti moteriško balso.
Vicemerė išvyko, bet liko
Ankstesnėje kadencijoje miesto politikių frontą itin ryškiai laikė socialliberalė Liudvika Trasykytė. Nepastebėti išsipusčiusios miesto vicemerės buvo neįmanoma – ji dalyvavo įvairiuose renginiuose, sakė kalbas, kirpo juosteles ir teikė dovanas bei diplomus.
Tačiau ryškesnių darbų vicemero poste ši politikė tarsi ir nepaliko – bent jau miestiečiai to neatmena.
Tačiau daug kas atmena, kad ši politikė tarsi tapo ir jos pačios regztų politinių intrigų prieš tuometį merą Valdemarą Jakštą auka.
Savanoriškai atsistatydinusiai L.Trasykytei naujai suformuotoje taryboje nebeliko posto. Tačiau Artūro Paulausko partija savo nare pasirūpino – jai atsirado postas bendrapartietės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamoje Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje.
Dar anksčiau į sostinę vadovauti Lengvosios pramonės profesinei sąjungai išvyko I.Čirvinskaitė.
Tačiau abi moterys nusprendė likti miesto valdžioje.
Nors abi savo gyvenamąją vietą pagal įstatymo reikalavimus deklaruoja Panevėžyje, tačiau visiems ne paslaptis, kad jos čia nuolatinai negyvena.
Nuolat praleidžia posėdžius
Šioms dviem politikėms sunkoka atvykti į tarybos posėdžius, ką jau kalbėti apie komitetų darbą.
Vilniuje gyvenančios moterys šiemet tapo kiek pavyzdingesnės.
Tai įvyko po to, kai užkulisiuose imta vis dažniau piktintis jų galimybe būti ir šen, ir ten. Vyriausioji rinkimų komisija Seimo nario Skirmanto Pabedinsko prašymu pasidomėjo L.Trasykytės galimybe likti Panevėžio tarybos nare.
Tarybos sekretoriato vyriausiosios inspektorės Janinos Švedavičienės pateiktais duomenimis, šiemet L.Trasykytė praleido tris posėdžius iš 11-os, dviejų iš jų nepateisino. Pernai ji iš 13-os posėdžių praleido keturis, trijų nepateisino.
Per šiuos metus I.Čirvinskaitė praleido trečdalį posėdžių ir iš keturių vieno nepateisino. Pernai ji praleido penkis tarybos posėdžius, iš jų keturių nepateisino.
Komitetų posėdžiuose šių moterų apskritai nematyti. I.Čirvinskaitė iš 26 posėdžių dalyvavo tik viename, o L.Trasykytė yra parašiusi prašymą išbraukti ją iš Kontrolės komiteto sąrašų. Kadangi tai oficialiai nepadaryta, lankomumo suvestinėje nurodoma, jog ji nedalyvavo nė viename posėdyje.
Laiko save itin aktyvia
„Aš esu labai aktyvi ir posėdžius lankau pavyzdingai”, – vos tik išgirdusi klausimą apie politikių aktyvumo stoką, pareiškė L.Trasykytė.
Socialliberalė teigė, jog du praleidimai atsirado ne dėl jos kaltės. Kažkas pageidavę jos nematyti kai kuriuose posėdžiuose, kai buvę svarstyti svarbūs klausimai, todėl ir neišsiuntę oficialaus laiško su kvietimu į posėdį.
Kokie galėjo būti tie svarbūs klausimai, L.Trasykytė nekomentavo.
Politikė teigė po to pakėlusi triukšmą ir daugiau visada laiškus gaudavusi tvarkingai. O skundas Vyriausiajai rinkimų komisijai jai įtakos neturėjęs – ji likusi tokia pat pavyzdinga lankytoja.
Nors žurnalistė priminė, kad L.Trasykytę posėdžių dalyviai per visus metus girdėjo kalbant gal tik du kartus, pašnekovė liko tos nuomonės, kad ji savo aktyvumu skųstis negali.
„Net tada, kai taryboje buvome tik su I.Čirvinskaite, mes labai aktyviai reiškėmės, – nesikuklino ministerijos darbuotoja. – Dabar pasisakome vėlgi tik A.M.Mažylienė ir aš”.
Socialliberalė sakė nebijanti rinkimų, nes žmonės turėtų rinkti politikus „ne pagal tai, ką mato ir girdi, o pagal rezultatą”.
Rinkėjų net nesulaukia
I.Čirvinskaitė pripažino tik vieną savo darbo broką – tai, kad ji nelanko komiteto posėdžių.
Tačiau moteris nemanė, kad tai jai trukdytų įsigilinti į miesto problemas.
Neaktyvumo pastabą pašnekovė bandė atremti skaičiais – esą penktadalis moterų ir negali taip dažnai pasireikšti kaip vyrai.
Tačiau politikė sutiko, kad, toliau kalbant skaičiais, per tarybos posėdžius moterys turėtų pasisakyti kas penktas kalbėtojas, o taip nėra.
„Kiek manau, kad yra reikalo, aš klausimų užduodu, o visa kita mes aptariame frakcijoje, o frakcijos poziciją taryboje, kaip žinote, laiko pirmininkas”, – sakė I.Čirvinskaitė.
Paklausta, ar nebuvo reikalo kada nors ginti rinkėjų interesų, politikė atsakė, kad buvo du atvejai – vienas asmeninis, o kitas – dėl mokyklų tinklo restruktūrizavimo. Kažką aiškinusis ji pati, o kažką perdavusi savo frakcijos vadovui Povilui Vadopolui.
I.Čirvinskaitė tik nusiskundė, kad į rinkėjų priėmimus pas ją niekas nebeateina.
Nepramuša įžūlaus ignoravimo
Bene vienintelė tarybos posėdžiuose dar kartais pasisako Panevėžio moterų verslininkių lyderė A.M.Mažylienė. Tačiau tarybą palikus G.Umbrasienei, ji dar labiau aptilo.
„Ne nedrąsumas čia kaltas. Jaučiu savotišką ignoravimą – kiek tik prašau žodžio, tiek man jo nesuteikia, arba jei jau suteikia, tai paskutinei, kai kažkas būna jau išsakęs panašias mintis. Matyt, reikia atkakliau reikalauti – rėkte rėkti, kad duotų pasisakyti”, – aiškino A.M.Mažylienė.
Politikė teigė, kad ją išmuša iš vėžių ir šokiruojantys, visiškai nelogiški atsakymai į jos klausimus. Kai svarstant kitų metų biudžetą ji paklaususi, kodėl nėra numatyta lėšų rengtis universiteto steigimui, jai buvę atsakyta, jog nėra politinio sprendimo.
Moterį glumina ir kai kurių vyrų politikų chamiškumas. „Tai gal dabar jau nutilsi”, – išrėžęs vienas tiesiai jai į akis.
Į klausimą, ar dėl ligos imti nedarbingumo lapeliai jai netrukdo užsiimti politika, buvusi „Lino” generalinė direktorė A.M.Mažylienė atsakė, kad nei amžius, nei sveikata jai dar – ne kliūtis.
Taip pat jos politinei veiklai reikšmės neturėjęs ir skandalas dėl pareigūnų sučiupto sūnaus, įtarto žmonių prekyba.
Žada kada nors prabilti
Ypač savo nedrąsumu miestiečius nustebino G.Umbrasienę taryboje pakeitusi M.M.Bagdonienė. Iš žinomos šalyje moters, „Sąjungos 55” vardu iškėlusios ir prieš aukščiausiąją valdžią apgynusios priešpensinio amžiaus bedarbių problemą, visi tikėjosi ypatingo kovingumo.
„Man ir rinkėjai sako: „Drąsiau, Bagdoniene, kalbėk, Bagdoniene”. Bet ne iš tų drąsiųjų aš. Nors kartais taip jau liežuvis į kitą burnos pusę lenda”, – pripažino savo neryžtingumą moteris.
VNDPS atstovė sakė, kad tikrai buvo klausimų taryboje, kur jos turėjo drąsiau apginti savo rinkėjų lūkesčius, nes, pasak jos, „žmonės tai laukė” ir partijos lyderė Panevėžyje G.Umbrasienė ragino.
Tačiau tiek ją, tiek ir kolegę A.M.Mažylienę įveikęs kuklumas ir baimė „pasirodyti negudriomis”.
Paklausta, ar ji mano, kad nuolat posėdžiuose kalbantys vyrai yra gudresni, politikė atsakė „ne”.
Ji pritariančiai nusijuokė iš žurnalistės priminto populiaraus posakio, kad patyli tas, kuris gudresnis.
Per gana trumpą laiką moteris teigė perpratusi politinę virtuvę.
Itin atsakingai ji sakė besirengianti kiekvienam posėdžiui, sėdinti prie kompiuterio mažiausiai po valandą. Ir minčių, ir savo nuomonę turinti.
„Man atrodo, kad artėja ta diena, kai garsiau prabilsiu ne tik aš, bet ir visos šešios tarybos narės”, – tarsi pažadėjo M.M.Bagdonienė.
Vyrams teikia pirmenybę
L.Baublinskienė neslepia, kas ją atvedė į politiką. Ji – buvusi Vytauto Landsbergio mokinė tuometėje Vilniaus konservatorijoje (dabar Muzikos akademija). Panevėžio konservatorijoje ir Vytauto Mikalausko muzikos mokykloje dėstytoja dirbanti profesionali muzikantė garsųjį profesorių tebelaiko politiko etalonu.
Tačiau ir pati L.Baublinskienė pripažįsta, kad jai iki savo mokytojo – neįveikiamos aukštumos.
Ryškesnis konservatorės pasirodymas per šiuos metus buvo tik kelionė į Estiją ir ten pasakyta kalba Juodojo kaspino dienos proga.
Santūrumu pasižyminti L.Baublinskienė ir žurnalistei pripažino, kad nėra aktyvi tarybos posėdžiuose – tą lėmusi ir per trumpa politikės patirtis, ir įsitikinimas, kad nebūtina daug kalbėti, svarbu – turėti savo nuomonę ir ją išreikšti balsuojant.
L.Baublinskienė teigė, kad ji nėra jau tokia priklausoma net ir nuo savo frakcijos. Nors konservatoriai buvo nusiteikę už „Grauduvos” privatizavimą, tačiau ji sakė nuo pat pradžios žinojusi, jog palaikys priešingą pusę. O garsiai to pasakyti nereikėję, nes klausimas savaime išsisprendė „Grauduvos” naudai.
Konservatorė teigė esanti aktyvi komiteto posėdžiuose – jau vien todėl, kad išmano švietimo sritį. L.Baublinskienė yra pateikusi pasiūlymą įkurti mokyklų internetinių diskusijų svetainę.
L.Baublinskienė ir toliau neketina aktyviau reikštis politikų diskusijose.
„Nebūsiu tarp garsiai kalbančiųjų, nes iškalbos nelabai ir turiu”, – prisipažino ji ir pridėjo net neįsivaizdavusi, koks be galo sunkus politikos mokslas.
Vyrams politikams pašnekovė teigė ir toliau pripažinsianti pirmenybę.
„Nors ir norėtųsi lygiavertiškumo, bet turiu pripažinti, kad vyrų mąstymas – dalykiškesnis. Mes gal tik intuiciją geresnę turime”, – sakė L.Baublinskienė.
Limina Kepalaitė
„Panevėžio rytas”