Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių kreipiasi gyventojai, norintys išsiaiškinti ligos pašalpų apskaičiavimo, jų skyrimo ir mokėjimo tvarką, kodėl pačio asmens apsiskaičiuota ligos pašalpos suma skiriasi nuo sumos, kurią apskaičiuoja „Sodros” specialistas.
Tai rodo, kad informacijos ligos pašalpų skyrimo bei mokėjimo klausimais trūksta. Todėl dar kartą norime informuoti apie ligos pašalpų skyrimo bei mokėjimo sąlygas ir tvarką.
Ligos pašalpos skyrimą susirgus ar slaugant ligonį reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 71-2557) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (Žin., 2005, Nr. 101 -3743).
Vadovaujantis šiais teisės aktais, ligos pašalpos yra skiriamos tik tais atvejais, kai asmenys atitinka visas šias sąlygas:
yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu;
turi ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą;
tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamas.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 17 punktu, ligos pašalpa mokama turintiems teisę ją gauti asmenims šiais atvejais:
apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, išskyrus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;
sergantiems šeimos nariams slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;
apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;
vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Ypatingai svarbu tai, kad teisę gauti ligos pašalpas turi tik tie laikinai nedarbingi ir dėl to praradę darbo pajamas asmenys, kurie iki nedarbingumo nustatymo dienos turi teisės aktų nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.2 punktu, prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną apdraustasis turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Tais atvejais, kai neturi draudiminio stažo, ligos pašalpa neskiriama.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai:
kai buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui;
kai asmuo gavo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas;
Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.
Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą neįskaitomi laikotarpiai, kurių metu asmuo buvo nemokamose atostogose, kadangi tuo metu nemokėjo socialinio draudimo įmokų, bei laikotarpiai, kurių metu asmuo buvo nedarbingas, bet ligos pašalpa jam nebuvo mokama. Be to, į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą yra neįskaitomi laikotarpiai, kurių metu apdraustieji mokėjo įmokas tik pensijų draudimui. Tokiai apdraustųjų grupei priklauso savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, individualių įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, bei asmenys, įsigiję verslo liudijimus).
Tačiau galimi atvejai, kai ligos pašalpa asmeniui negali būti mokama, net ir tuo atveju, jei apdraustasis asmuo turi įstatymo nustatytą darbo stažą ligos pašalpai gauti. Pavyzdžiui, taip nutinka tuomet, kai susergama nemokamų atostogų metu. Tokiu atveju pašalpa pradedama mokėti tik nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Ligos pašalpa nemokama ir tuomet, kai apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir gauna darbo užmokestį arba dėl ligos nepraranda gaunamų pajamų, pavyzdžiui, apdraustasis dirba keliose įmonėse, tačiau ligos metu vienoje įmonėje nedirba, o kitoje – dirba.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, ligos pašalpos skiriamos „Sodros” teritoriniuose skyriuose. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų yra mokama tik nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos (ligos pašalpa už ligonio slaugą – nuo pirmosios dienos).
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems, ligos pašalpą už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 proc. ir didesnė negu 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka (Žin., 2003, Nr. 52-2326). Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš laikino nedarbingumo atsiradimo mėnesį.
O ligos pašalpa, mokama nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, lygi 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, bet negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (nuo 2005 07 01 – 1084 Lt) ketvirtadalį (1084:4=271 Lt) ir didesnė už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumą (1084×3,5=3794 Lt).
Atkreipiame dėmesį į tai, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikino nedarbingumo nustatymo mėnesį.
Kai apdraustasis asmuo, turintis teisę į ligos pašalpą (turi reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą) užpraeitą kalendorinį ketvirtį prieš laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesį pajamų neturėjo, pašalpos skaičiuojamos pagal minimalų kompensuojamąjį uždarbį, taikant LR Vyriausybės patvirtintas draudžiamąsias pajamas.
Dėl aiškumo pateiksime kelis pavyzdžius:
1. Apdraustasis asmuo susirgo 2005 m. vasario 9 d. dirbdamas vienoje darbovietėje, kurioje įsidarbino 2005 m. sausio 3 d. Užpraeitą kalendorinį ketvirtį prieš laikinojo nedarbingumo atsiradimą, t.y. 2004 m. III ketvirtį šis asmuo pajamas turėjo 2 darbovietėse (3300 Lt). Apskaičiuojant vidutinį dienos kompensuojamąjį uždarbį, 2 darbovietėse 2004 m. III ketvirtį turėtų pajamų sumą, reikia padalyti iš šio ketvirčio kalendorinių darbo dienų (65 d.d.), taikant 5 dienų darbo savaitę (3300:65=50,77 Lt). Asmens laikinas nedarbingumas baigėsi vasario 25 dieną. Ligos pašalpa iš „Sodros” lėšų bus mokama už 10 darbo dienų (nuo vasario 11 d. iki vasario 25 d.) 85 proc. apdraustojo asmens kompensuojamojo darbo uždarbio. Vidutinį dienos kompensuojamąjį uždarbį (50,77 Lt) padauginus iš 10 darbo dienų, padauginus iš 85 proc. ir atėmus 33 proc. pajamų mokestį (50,77x10x0,85-33 proc.), gausime ligos pašalpos sumą (289,14 Lt), kurią asmeniui apmokės „Sodra”. Už laikino nedarbingumo 2 pirmąsias dienas (sutampančias su darbo grafiku, t.y. vasario 9-10 d.d.) apdraustajam apmokės darbdavys, pagal vidutinį darbo užmokestį 3 paskutinių kalendorinių mėnesių. Kadangi asmuo sirgo ne visą kalendorinį mėnesį, neapmokestinamą pajamų dydį pritaikys darbdavys.
2. Apdraustasis asmuo susirgo 2005 m. rugsėjo 1 d. dirbdamas vienoje darbovietėje, kurioje įsidarbino 2005 m. balandžio 1 d. Užpraeitą kalendorinį ketvirtį prieš laikinojo nedarbingumo atsiradimą, t.y. 2005 m. I ketvirtį šis asmuo pajamų neturėjo (nedirbo, pašalpų negavo). Ligos pašalpa bus apskaičiuojama taikant LR vyriausybės patvirtintas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias paskaičiuojamas minimalus kompensuojamas uždarbis. Minimalus dienos kompensuojamas uždarbis rugsėjo mėn. (22 darbo dienos) lygus 8,25 Lt (1084:4:22-33 proc.).
Gyventojai, apsiskaičiuodami ligos pašalpas patys, dažnai neįvertina to, jog darbdavys ir „Sodra”, apskaičiuojant ligos pašalpą, taiko skirtingų laikotarpių asmens uždarbį, kad ligos pašalpos yra apmokestinamos 33 proc. arba 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, taip pat pritaikyto ar nepritaikyto neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD).
Apdraustasis, norėdamas, kad „Sodros” teritorinis skyrius apskaičiuotai ligos pašalpai taikytų NPD (290 Lt), individualų ar papildomą NPD turi „Sodros” teritoriniam skyriui pateikti darbdaviui pateikto prašymo dėl NPD taikymo kopiją.
„Sodros” teritorinis skyrius, skaičiuodamas pajamų mokestį ir turėdamas apdraustojo darbdaviui pateikto prašymo dėl NPD taikymo kopiją, iš apskaičiuotos ligos pašalpos sumos atima NPD, jeigu:
pašalpa iš „Sodros” lėšų apskaičiuota už visą kalendorinį mėnesį;
apdraustojo asmens mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis arba lygus taikytinam NPD. Šiuo atveju reikia pateikti darbdavio pažymą apie asmens paskutinio prieš susirgimą mėnesio darbo užmokestį.
Kitais atvejais „Sodros” teritorinis skyrius pajamų mokestį skaičiuoja nuo visos apskaičiuotos ligos pašalpos sumos, neatimdamas NPD.
Jeigu „Sodros” teritorinis skyrius, išmokėdamas apdraustajam ligos pašalpą, iš jos sumos NPD neatima, tai pajamų mokestį, atsižvelgdamas į nepritaikytą NPD, perskaičiuoja apdraustojo darbdavys, remdamasis „Sodros” teritorinio skyriaus pateikta pažyma apie išmokėtos ligos pašalpos dydį, laikotarpį, už kurį ši pašalpa išmokėta, bei išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą.
Asmenys, besikreipiantys į „Sodros” teritorinį skyrių dėl ligos pašalpos skyrimo, kartu su nedarbingumo pažymėjimu turi pateikti pašalpos gavėjo užpildytą prašymą, kuriame būtina nurodyti asmeninės sąskaitos banke numerį, kadangi pašalpos į šeimos narių ar kitų giminaičių sąskaitas nėra pervedamos.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 59 punktu, teritorinis skyrius sprendimas dėl ligos pašalpos skyrimo yra priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo teritoriniame skyriuje dienos.
Pašalpos iš darbdavio ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų skiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos. Tuo atveju, jei apdraustasis kreipiasi į „Sodros” teritorinį skyrių praėjus 6 mėnesiams, ligos pašalpa jam neskiriama.
Prašymus ir dokumentus ligos pašalpai gauti „Sodros” teritoriniam skyriui gali pristatyti įmonės ar įstaigos buhalteris ar kitas įpareigotas asmuo, taipogi pats sirgęs asmuo. Tais atvejais, kai apdraustieji dirba ir/ar gyvena vieno „Sodros” teritorinio skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje, o jų draudėjas yra įregistruotas kitame teritoriniame skyriuje, pašalpoms skirti dokumentai yra priimami apdraustojo pasirinktame skyriuje.
Informacija pašalpų skyrimo bei nedarbingumo pažymėjimų pildymo klausimais teikiama: VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriuje, Taikos pr. 28, V aukštas, tel. 46 61 03, mob. tel. 8610 54125; Gargždų skyriuje, Kvietinių g. 9a, tel. 47 06 83, mob. tel. 8610 54167, Nidoje, Taikos g. 11, tel. (8-469) 52700.
Užs. Nr. 52
VSDFV Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Regina VITKAUSKIENĖ