Penkios Rusijos auklės

Lietuva turi net penkias santykių su Rusija politikas. Visos jos savarankiškos ir turi sunkiai prognozuojamas pasekmes.

Santykių su Rusija leitmotyvą šiuo metu diktuoja socialdemokratai, kuriems Rusija buvo ir bus strateginis bei, pirmiausia, ekonominis partneris. Tos politikos esmė – viską daryti taip, kad Maskva nesupyktų ir neužsuktų kurio nors čiaupo.

Antrą politinę liniją palaiko Valdas Adamkus. Ta linija labiau panaši į punktyrą, nes išryškėja po prezidento vizitų į Ameriką ir išnyksta visai nepriklausomai nuo Lietuvoje vykstančių įvykių. Tarkime, po žiemos atostogų ir neoficialių konsultacijų su „žmonėmis Vašingtone” V. Adamkus pusę žiemos ir pavasario tarėsi su tauta ar jam važiuoti į Maskvą, o kai Maskva su savo naikintuvu pati nukrito į lietuvišką žiemkienčių lauką, prezidentas neišleido nė garso.

Trečioji Lietuvos užsienio politikos linija yra Briuselyje. Ten su Rusija deramasi dėl karinio ir kitokio tranzito per Lietuvos teritoriją ir kitų dalykų, kurie jau seniai nėra Vilniaus kompetencija.

Antroji ir trečioji rusiškos politikos linijos nuolat kertasi, nes Europa ir Amerika dėl santykių su Rusija nesutaria ir konkuruoja. Amerika ir Rusija viena kitai reikalingos jų „kovoje su terorizmu”, t.y. politiškai, o Europa glaustosi apie Maskvą dėl jos gamtos turtų ir neužkemšamos rinkos.

Lietuvoje dažniausiai laimi proamerikietiška linija, nes jai atstovaujantys politikai turi valdžios, o proeuropietiški – laikomi marginalais.

Atskirą ir visiškai originalų požiūrį į Rusiją dėsto užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Tas požiūris primena karštinę: vieną dieną ministras žada imtis priemonių, kad Lietuvoje nebūtų galima matyti ir girdėti Rusijos propagandinių transliacijų, o kitą – jis jau mėgaujasi tet-a-tet su Rusijos užsienio reikalų ministru. Po tokių asmeninių kontaktų A. Valionis staiga tampa šilkinis, labai nuosaikus ir racionalus.

Labiausiai įtikima, kad A. Valionio santykiai su Rusija kinta priklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra jo santykių su KGB nagrinėjimas. T.y. ta politika yra labiau privati nei valstybinė.

Tačiau visų efektyviausia yra Valstybės saugumo departamento politika Rusijos atžvilgiu. Po to, kai iš VSD vadovo posto pasitraukė Mečys Laurinkus, šnipus gaudęs tik per savo jubiliejinius gimtadienius, saugumas pasidarė šiuo klausimu ypač savarankiškas, eiklus ir įtarus.

Jono Marcinkaus katapultavimas iš Karinių oro pajėgų vado pareigų – pats geriausias to įrodymas. Tas atvejis netgi įrodo, kad saugumas Lietuvoje yra įtakingesnis net už valdančiąsias partijas ir jų vadus.

Juk J. Marcinkaus tikriausiai girtų telefoninių pokalbių su visokiais rusais imta klausytis iškart po to Gedimino Kirkilo reveranso Rusijai. Pamenate? Dar nesibaigus tyrimui, Krašto apsaugos ministras paskelbė, esą laisvas Rusijos naikintuvo skrydis per Lietuvą nebuvo provokacija. Sutvirtindamas savo pareiškimą, dar gėlėmis apdovanojo sienos pažeidėjo žmoną, o su pačiu pažeidėjų aptarė jo meniu.

Po keliolikos valandų ant G. Kirkilo stalo gulė VSD pažyma, kurioje saugumas paaiškino, ką jis galvoja apie tokius glaudžius santykius su Rusijos kariškiais. G. Kirkilui turėjo rankos drebėti pasirašant įsakymą atimti J. Marcinkui teisę dirbti su slapta informacija. Visa laimė, kad susitikdamas su tuo Valerijumi Trojanovu jis buvo blaivus, nes saugumas galėjo parašyti ir apie jį. Tik adresatas būtų prezidentas…

Bet ne tai reikalo esmė. Svarbiausia, kad iš visų tų penkių užsienio politikos gijų niekaip nesusimezga kas nors panašaus į valstybės politiką. Tokia, kuri atitiktų Lietuvos piliečių interesus, o ne kažkurio ministro asmenines bėdas, kažkokių Vašingtono ir Briuselio klerkų nuolat kintančias ir viena kitai prieštaraujančias instrukcijas, kažkurių partijų planus iki rinkimų ką nors stambiai suprivatizuoti ar kokių nors labai slaptų institucijų pastangas priminti, kas čia yra „verchas”.

Nėra politikos, štai nelaimė, kuri yra didesnė net už skylėtą NATO skėtį virš giedro rudeniško Lietuvos dangaus.

Rūta Grinevičiūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.