Visos Lietuvos įmonės dėl euro įvedimo turės sušaukti akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų priimtas sprendimas dėl akcijų nominalios vertės keitimo.
Šiuo metu galiojantis Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcijų nominali vertė privalo būti išreikšta litais be centų. Po bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos įvedimo akcijų nominalios vertės bus išreiškiamos sveikų euro centų tikslumu.
Tai numatyta Nacionaliniame euro įvedimo plane, kuriam antradienį pritarė Vyriausybė.
Jei įmonės akcininkų susirinkimas nepriims sprendimo dėl vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo, tuomet apvalinama bus į „blogąją” pusę. Dėl to susidaręs skirtumas būtų pervedamas į bendrovės buhalterinį rezervą.
Pavyzdžiui, 1 lito nominalios vertės akcijų teorinė nominali vertė (perskaičiavus pagal dabar galiojantį oficialų kursą 1 euras – 3,4528 lito) turėtų būti 0,2896 euro. Tačiau atėmus dalį, esančią po dviejų skaitmenų po kablelio, bus nustatyta 0,28 euro nauja nominali vertė.
Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominalią vertę planuojama prilyginti 1 euro centui, atitinkamai padidinant jų skaičių. Pavyzdžiui, vieną 100 litų nominalios vertės VVP turintis investuotojas gaus 2896 VVP, kurių nominali vertė jau bus 1 euro centas. Analogiškai būtų keičiama ir įmonių išleistų skolos vertybinių popierių vertė, jei juos išleidusi įmonė su investuotojais nesusitars kitaip.
Lietuvoje planuojama eurą įvesti nuo 2007 metų sausio 1 dienos, nuo kurios eurais reikės tvarkyti ir įmonių apskaitą. Tačiau 2006 metų finansinė atskaitomybė dar bus rengiama litais.
Lietuva įsipareigojo įsivesti eurą stodama į ES. Kursas, kuriuo, tikėtina, litas bus pakeistas į eurą – 3,4528 lito už eurą.
Litas tokiu kursu buvo susietas su euru 2002 metų vasarį. Savo nacionalinę valiutą – litą – po sovietinės okupacijos Lietuva atkūrė 1993-iaisiais, po to, kai nuo 1992 metų vidurio cirkuliavo laikinieji pinigai – talonai. Prieš tai litas naudotas tarpukario metais 1922-1940-aisiais.
2005-09-28 08:06