Klaipėdos policininkai įpareigoti nustatyti vietas mieste – vadinamąsias juodąsias dėmes, – kur eismo nelaimės nusineša daugiausiai gyvybių.
Būtent į šiuos taškus bus nukreipiamos didžiausios eismo prižiūrėtojų, „ginkluotų” greičio matuokliais, pajėgos.
Be to, visoje šalyje prasideda prevencinė akcija, kurios metu spalis skelbiamas saugaus eismo mėnesiu.
Šiuo laikotarpiu, kai keliuose įvyksta bene daugiausia eismo nelaimių, policininkai daugiau dėmesio žada skirti potencialiems itin skaudžių avarijų kaltininkams – neblaiviems ir greitį viršijantiems vairuotojams, taip pat bus griežčiau kontroliuojamas saugos diržų naudojimas.
Artimiausiu metu didelio pareigūnų dėmesio sulauks ir vadinamieji kelių chuliganai – vairuotojai, nerodantys posūkio signalų, neatsargiai manevruojantys, staigiai stabdantys ar didinantys greitį.
Ši akcija – valstybinės programos, skirtos iki 2010 metų perpus sumažinti Lietuvos keliuose žūvančiųjų skaičių, dalis.
Skaičiai neguodžia
Respublikiniai statistiniai duomenys, bylojantys, jog šalies keliuose kasmet žūva vis daugiau žmonių, Klaipėdai, anot vietos pareigūnų, esą netinka.
Pasak uostamiesčio Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininko Sauliaus Švėgždos, per šių metų aštuonis mėnesius avarijose mūsų mieste žuvo septyni asmenys, sužeistas 241 žmogus. Tiek pat aukų per tą patį laikotarpį būta ir praėjusiais metais.
Tuo metu bendras žuvusiųjų avarijose skaičius Lietuvoje šiemet išaugo per keturis procentus ir tokia augimo tendencija stebima jau ne pirmus metus. Ir tai nepaisant to, kad Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo įgyvendinti tikslus, kurie buvo iškelti dar 2003-ųjų pabaigoje: Veronoje ES transporto ministrai pasirašė deklaraciją, kurios pagrindinis tikslas – iki 2010 metų 50 procentų sumažinti eismo nelaimių skaičių.
Dalins prizus
Prevencinei akcijai „Spalis – saugaus eismo mėnuo” pasibaigus, bus įvertintas žuvusiųjų skaičius dešimčiai tūkstančių gyventojų kiekviename šalies administraciniame vienete bei paskelbtos saugiausios Lietuvos miesto ir rajono savivaldybės.
Nugalėtojus žadama apipilti dovanomis – saugaus eismo užtikrinimo priemonėmis: greičio matuokliais, alkotesteriais, neatmetama galimybė, kad bus skiriama parama ir kuru automobiliams.
Beje, prieš dvejus metus vykusios tokios akcijos metu nugalėjo Skuodo rajono savivaldybė. Netrukus po to skuodiškiai džiaugėsi miestelyje atsiradusiu šviesoforu.
Prižiūrės juodąsias dėmes
Saugaus eismo mėnuo – ne vienintelė keliuose dirbantiems policininkams skirta užduotis. Šiuo metu Eismo priežiūros skyrius Klaipėdoje jau ruošiasi įgyvendinti kitą savo centrinės valdžios nurodymą, skirtą padidinti saugumą keliuose bei užtikrinti pareigūnų atsakomybę organizuojant eismo priežiūrą.
„Remiantis šiuo nurodymu, nustatysime vadinamąsias juodąsias dėmes – kelio atkarpas, kur avarijos nusineša daugiausia žmonių gyvybių,- mūsų dienraščiui sakė S. Švėgžda. – Ar į šį sąrašą pateks garsieji automobilių spąstai – Baltijos žiedas? Ko gero, ne. Ten įkrenta daug automobilių, tačiau žmonės, laimei, nenukenčia. Matyt, kažkaip sėkmingai katapultuojasi”.
Paprašytas įvardyti gatves, kurios realiai pretenduoja būti pavadintos pavojingiausiomis, viršininkas pateikė kelis pavyzdžius: Smiltelės ir Vingio gatvių sankryža, P. Lideikio gatvės atkarpa ties posūkiu į Girulius ir pėsčiųjų perėja Taikos prospekte, ties „Hansabanku”.
Anot S. Švėgždos, išanalizavus situaciją mieste, pareigūnai bus nukreipiami dirbti į pavojingiausius taškus. Neslepiama, jog policininkai bus „ginkluoti” greičio matuokliais.
Sykiu Eismo priežiūros skyriaus viršininko teiravomės, kodėl šiuo metu policininkai patruliuoja ne tik pavojinguose kelio ruožuose, bet ir ten, kur galima būtų tiesiog pasipinigauti.
S. Švėgždos teigimu, jeigu vairuotojai piktinasi, kad pareigūnai dažnai matuoja greitį Liepojos plente, už „Lukoil” degalinės, tai vietiniai gyventojai tuo patenkinti. Mat medžiais apaugusioje gatvės atkarpoje, kur gausu įvažiavimų į kiemus, be papildomos kontrolės vairuotojai neretai nepaiso iki 50 km/h ribojamo greičio ir laksto daug greičiau. O tai kelia pavojų tenykščių individualių namų gyventojams.
Keis mentalitetą
Žinia, rugsėjo 1-ąją reorganizuotos šalies policijos Eismo priežiūros tarnybos naujasis vadovas Saulius Skvernelis pasišovė pakeisti patrulių mentalitetą ir iš baudėjų paversti juos eismo dalyvių pagalbininkais.
Reformas žadantis šios įstaigos vadovas ketina būti griežtas ne tik pareigūnams, kuriuos dėl paviešintų galimai daromų nusižengimų tikrins kontrolės grupė, bet ir patiems vairuotojams. Ypač neblaiviems.
Antrą kartą įkliuvusiam išgėrusiam vairuotojui bus siūloma skirti iki 30 parų administracinio arešto ir konfiskuoti jo transporto priemonę.
Tuo metu Susisiekimo ministerijos paruoštame Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisų projekte, kuriam pritarė Vyriausybė, numatyta kiek kitokia baudų sistema.
Keičiamuose straipsniuose numatyta vairuotojams, kuriems nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,41-1,5 promilės), skirti ne tik piniginę baudą nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio litų, bet ir atimti vairuotojo pažymėjimus nuo šešių mėnesių iki metų. Be to, nereikia pamiršti, kad pagal jau įsigaliojusią tvarką vairuotojai, praradę teises ir norėdami jas atgauti, privalo lankyti vairuotojų rengimo kursus.
Seimui pritarus, griežtės ir baudos neblaiviems keleivinių bei krovininių automobilių vairuotojams: 3-5 tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3-5 metams.
Kodekse trūksta logikos
Klaipėdos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas S. Švėgžda sutinka, kad griežtesnės bausmės padės sudrausminti vairuotojus ir sumažins tragedijų skaičių šalies keliuose.
Jam patraukliai skamba ir ankstesnis Susisiekimo ministerijos siūlymas diferencijuoti baudų dydžius atsižvelgiant į vairuotojų uždarbį: kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnė bauda. Taip pat vertingu jis laiko kitose Europos šalyse taikomą praktiką, kai už greičio viršijimą gyvenvietėje pažeidėjas baudžiamas griežčiau nei ne gyvenvietėje.
Tačiau pareigūnas atmestų kitą iniciatyvą, pagal kurią senų automobilių šeimininkai už prasižengimus turėtų mokėti daugiau nei naujutėlaičių transporto priemonių šeimininkai.
„Džiugu, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas bus koreguojamas, nes šiuo metu jame – aibė nelogiškumų. Įsivaizduokite, kelyje, kur leistinas greitis iki 90 kilometrų per valandą, vairuotojas važiuoja 110 km/h. Tačiau paaiškėja, kad vairuotojas dar stažuojasi, todėl dvejus metus privalo važinėti 70 km/h greičiu. O tai reiškia, kad pareigūnas jį privalo bausti tūkstančio litų bauda. Bet jeigu šioje situacijoje atsitinka taip, kad prie vairo sėdintis asmuo apskritai neturi teisės vairuoti, jam baudos dydis sieks tik 200-400 litų. Kur logika?” – retoriškai klausė S. Švėgžda.
Natalija Mogučaja