Mūsų senoliai sakydavo: visos ligos nuo nervų. Šią tiesą iš naujo atrandame dabar, 21-ojo amžiaus pradžioje. Psichikos sveikata pasaulyje skelbiama visuomenės sveikatos pagrindu ir sveikatos politikos prioritetu. Šis požiūris atsispindi ir ką tik baigtoje rengti Valstybinėje psichikos sveikatos strategijoje 2005-2010 metams.
Tačiau tai padaryta tik tuomet, kai psichikos sveikatos problemos tapo kritiškos. Nepaliaujamai didėja savižudybių skaičius, kone kasdienybe tampa prievarta ir smurtas, plinta alkoholio ir narkotikų vartojimas, kitos priklausomybės formos. Dėl tolerancijos trūkumo psichikos sutrikimai ir nuo jų kenčiantys žmonės priversti dangstytis kitų ligų kaukėmis, nemaža dalis vengia gydytis.
Sunkiausia įveikti stigmą
Psichikos sveikatos specialistų nuomone, bene sunkiausiai sekasi įveikti visuomenės nuostatą, kad psichikos liga sergantis žmogus yra tarsi raupsuotasis, jį reikia izoliuoti. Pavyzdžiui, gydyti tik specializuotose, tvoromis aptvertose ligoninėse.
„Nieko kito nebelieka ir gydytojams, kaip tik vaidinti, kad jie gydo visai ne psichikos, o kitas, somatines ligas. Diagnozuojami neva skrandžio ar kiti sutrikimai, nors liga aiški – depresija. Tačiau jei pasakys pacientui, kad jis serga psichikos liga, šis gali įsižeisti, išsigąsti, todėl dangstomasi kitomis, ne tokiomis, visuomenės supratimu, gėdingomis ligomis”, – aiškina Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras.
Ką ir kalbėti apie psichikos ligonio darbdavį, jei jis apie tai sužinos. Lietuvoje įstatymai draudžia diskriminaciją dėl ligos, todėl sergančio psichikos liga žmogaus atleisti jis negali, bet gali surasti kitų būdų, kaip atsikratyti.
Taip nutiko vienam D.Pūro pacientui. Jis sėkmingai gydėsi nuo psichikos sutrikimų. Tačiau kai sugrįžo į darbą, viršininkai pasakė: užjaučiame, žinome, kad sirgai, tai gal tu nedirbk, tau bus sunku. Žmogus prašo duoti jam darbo, sako, liga man netrukdo jį atlikti, o šie – ne, pailsėk. Po dviejų savaičių žmogų atleido, nes jis… nieko nedirbo.
D.Pūrui įsiminė įvykis prieš kelerius metus Norvegijoje. Šios šalies premjeras staiga dviem savaitėms pradingo. Paskui pasirodė ir surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė sirgęs depresija. „Pasveikau ir grįžau į darbą”, – informavo jis visuomenę. Po to jo reitingai ypač pakilo, jis tapo labai populiariu politiku. „Jis savas vaikinas, kaip ir mes, mąstė žmonės. Ir, be to, nemeluoja”, – komentuoja psichiatras.
Tokios situacijos Lietuvoje jis neįsivaizduoja. Jei staiga koks politikas susirgtų depresija ir apie tai viešai praneštų, tuoj prasidėtų ažiotažas.
Darboholikams nereikėtų didžiuotis
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės įsitikinimu, daugelį psichikos sveikatos problemų lemia beprotiškas mūsų gyvenimo tempas ir lietuviams įgimtas bruožas viską vertinti neigiamai.
Ryte įsijungi radiją ir girdi žinias, kaip viskas blogai. Paskui važiuodamas į darbą nerviniesi, nes patenki į beviltišką spūstį. Pagaliau pasiekęs savo įstaigą nerandi kur pastatyti automobilį. Vėluoji, todėl gauni pylos nuo viršininko. Likusią dienos dalį stengiesi būti itin uolus. Net pietauti neini. Pavakare jauti ne tik nuovargį, skauda ir skrandį. Grįžtant namo vėl vargsti automobilių spūstyje. O čia laukia vaikai, prisirinkę prastų pažymių.
Siaubas, o ne gyvenimas. Ir visa tai diena iš dienos reikia atlaikyti mūsų nervų sistemai. Būtų keista, jei ji nesustreikuotų. Todėl psichikos sveikatos problemos vargina vis daugiau žmonių.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovas profesorius, habilituotas daktaras Algirdas Dembinskas nėra linkęs kelti panikos, kad psichikos ligos plinta gąsdinančiais tempais, bet akcentuoja būtinybę imtis realių veiksmų.
„Apie žiaurų elgesį su vaikais, girtavimą, savižudybes, narkomaniją ir kitas problemas tiesiog vis daugiau kalbame ir į jas labiau atkreipiame dėmesį. Kitų šalių patirtis rodo, kad problemas įveikti įmanoma”, – viliasi A.Dembinskas.
Jo teigimu, nemažai gali nuveikti ir pats žmogus: „Šalia protinio darbo turime rasti vietos ir fiziniam krūviui, skirti laiko poilsiui, griežtai laikytis dienos režimo, išsimiegoti. Tėvai nuo mažens turi prie sveikos gyvensenos pratinti vaikus, su jais bendrauti, nes susvetimėjimas yra viena priežasčių, dėl kurių žmogus pasineria į priklausomybes. Man gaila darboholikų, kurie didžiuojasi, kad kelerius metus neturėjo atostogų. Tai įžanga į psichikos sutrikimus”.
Ragina investuoti į šeimą
Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras mano, kad nemažą visuomenės dalį, nepasirengusią praėjusio amžiaus pabaigos permainų laikotarpio iššūkiams, apėmė bejėgiškumas. Dėl to didėja savižudybių skaičius, žmonės nesijaučia galintys vadovauti savo gyvenimui. Visuomenės dvasios būsena išties prasta.
Ką daryti? „Pirmiausiai – įsisamoninti, kad tai ne vien psichikos sveikatos specialistų, kurie vieni nieko nepadarys, bet visos visuomenės reikalas. Kitas žingsnis – grąžinti psichikos sveikatą į pirminės sveikatos priežiūros grandį. Visuomenės sveikatos srityje dirbantys žmonės turi suvokti, kad reikia gerinti visuomenės psichikos sveikatą”, – pataria D.Pūras.
Pasak jo, atėjo metas pradėti stiprinti šeimą. Per 15 nepriklausomybės metų sugebėjome įdiegti brangiausias medicinines technologijas, nors nuolat dejuojame, kad trūksta pinigų, joms lėšų radome.
„O kiek valstybė skyrė tėvų mokymui? Kai mūsų to klausia užsieniečiai, raustame ir sakome, kad prie to dar nepriaugome. Net mašinos neleidžiama vairuoti, kol egzaminas neišlaikytas, o auklėti vaikus – prašom”, – piktinasi psichiatras.
Tad nėra ko stebėtis, kad Lietuva Europoje pirmauja pagal vaikų, augančių globos institucijose, skaičių. Jų yra net 14 tūkst. „Nesugebantys auginti ir prižiūrėti savo atžalų, smurtaujantys tėvai uždaromi į kalėjimus, o vaikai išgabenami į globos namus. Gal reikėtų vietoje to juos pamokyti, kaip auklėti vaikus?” – svarsto D.Pūras. Jo teigimu, strategijoje numatyta stiprinti pagalbą šeimoms organizuojant specialias tarnybas.
Nuo kalbų prie darbų
Iki šiol daugiau deklaravusi, nei dėjusi pastangas, kad psichikos sveikata išties taptų prioritetu, Sveikatos apsaugos ministerija imasi veiksmų. Šiandien Seime pristatoma ką tik parengta Valstybinė psichikos sveikatos 2005-2010 metų strategija. Pasak sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, vėliau bus rengiamas veiksmų planas, kuris numatys konkrečius žingsnius, kaip įgyvendinti strategiją.
Joje atsispindi naujas požiūris į psichikos sveikatą kaip svarbiausią visuomenės sveikatos dalį. Strategijoje keliamas tikslas psichikos sveikatą integruoti į pirminę sveikatos priežiūros grandį, iš kurios ji buvo išstumta. Dideles, centralizuotas psichiatrijos gydymo įstaigas turėtų pakeisti bendruomenės psichiatrijos tarnybos, o ligoniai, kuriems būtinas gydymas ligoninėje, būtų nukreipiami į psichiatrijos skyrius bendrojo profilio ligoninėse.
Šie pasikeitimai turi atsispindėti ir skirstant finansavimą, kurio liūto dalis dabar atitenka sergančiųjų gydymui psichiatrijos ligoninėse. Pagrindinius jų srautus reikėtų nukreipti į prevencijos, gydymo ir reabilitacijos paslaugas, kurios mažina socialinę atskirtį, stiprina žmonių, jų grupių ir bendruomenių psichologinį atsparumą ir padeda įveikti žmones su psichikos negalia bei visą psichikos sveikatos sritį kaustančią izoliaciją, stigmas.
Ministerijos iniciatyva psichikos sveikata tapo pagrindiniu akcentu praėjusią savaitę vykusioje parodoje „Baltmedica”. Į psichikos sveikatos problemas gilinosi bendrosios praktikos gydytojai pirmą kartą surengtose gydytojų dienose. Medikams ir visuomenei surengtas paskaitų ciklas „Šeimos psichikos sveikata”. Visas tris dienas parodoje veikė specialus kabinetas, kuriame nemokamas konsultacijas ir informaciją teikė psichikos sveikatos priežiūros specialistai.
Giedrė Budvytienė