Miesto valdžia pagaliau apsisprendė, ką daryti su ilgą laiką privatizuojamų objektų sąraše buvusiu Klaipėdos autobusų parku (KlAP). Politikų valia, keleivių pervežimu užsiimančios bendrovės šiame sąraše artimiausiu metu gali nebelikti.
Sprendimui išbraukti KlAP iš šio sąrašo neprieštarauja net ir miesto Tarybos opozicijos lyderis, iki tol kritikavęs valdančiosios daugumos sprendimus piniginiais įnašais didinti KlAP įstatinį kapitalą.
Kartu su KlAP miesto viešojo transporto rinkoje dirbančių dviejų privačių transporto bendrovių vadovai abejingai reaguoja į tokį politikų apsisprendimą, tačiau akcentuoja, kad valdžia dabar proteguoja KlAP ir sukuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas.
Transporto ekspertai savo ruožtu teigia, kad mieste esant municipaliniam vežėjui Savivaldybės rankose išlieka įrankis, kuriuo galima užtikrinti žemesnes keleivių pervežimo kainas.
Svarbiausia – paslaugų kokybė
Klaipėdos mero inicijuotam protokoliniam sprendimui – siūlyti Savivaldybės privatizavimo komisijai aptarti galimybę KlAP išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo – buvo pritarta paskutiniajame miesto Tarybos posėdyje, kuriame politikai taip pat nutarė dar dviem milijonais litų padidinti šios įmonės įstatinį kapitalą.
Tokia pačia miesto biudžeto lėšų suma KlAP įstatinis kapitalas buvo padidintas ir pernai. Už šiuos 2 mln. litų KlAP įsigijo 25 autobusus. Dabar ketinama nupirkti dar 21 autobusą.
„Šiandien yra ne tas laikas, kai reikia kalbėti apie KlAP privatizavimą. Svarbiausias uždavinys dabar yra pagerinti keleiviams teikiamų paslaugų kokybę. Miesto tarybos siekis tai padaryti sulaukdavo nuolatinių priekaištų, nes bendrovė buvo privatizuojamų objektų sąraše. Tad reikėjo pagaliau apsispręsti. KlAP privatizavimą reikia palikti ateičiai, nes ši įmonė yra svertas, kuriuo Savivaldybė gali reguliuoti keleivių pervežimo kainas. Jei nebūtų municipalinio vežėjo, beveik neabejoju, kad keleiviai šiandien už bilietus mokėtų žymiai daugiau”, – sakė meras Rimantas Taraškevičius.
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovas Gintaras Neniškis teigia, jog teoriškai, rinkoje konkuruojant vien privatiems vežėjams, tai neturėtų esminės įtakos keleivių pervežimo kainai.
„Tačiau efektyvūs Vakarų Europos miestų transporto sistemų valdymo modeliai rodo, kad savivaldybės yra linkusios pasilikti iki 50 proc. rinkos, kad žinotų realią situaciją. Tokioje mažoje rinkoje, kaip Klaipėdoje, gali būti nesunku padidinti kaštus, tad pasikliauti vien privatininkų pateikiamomis ataskaitomis būtų rizikinga”, – teigia G. Neniškis.
„Savivaldybės noras išlaikyti įtaką transporto rinkoje – nieko blogo. Svarbiausia, kad dabar bus galima nuosekliai dirbti. Iki tol miesto Tarybos sprendimai didinti KlAP įstatinį kapitalą prieštaravo elementariai logikai. Kam kišti pinigus į privatizuojamų objektų sąraše esančią įmonę? Iki šiol KlAP valdomas labai uždarai. Nebuvo išnagrinėta jokių kitų investicijų pritraukimo alternatyvų, kaip tai buvo daroma „Klaipėdos energijos” atveju”, – sakė miesto Tarybos opozicijos lyderis Valdemaras Anužis. Jis taip pat priminė, kad būtent KlAP iki šiol buvo pagrindinis važiavimo kainų kėlimo iniciatorius.
Sprendimas nustebino
KlAP generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės teigimu, tokia mero iniciatyva jai buvo labai netikėta.
„Nuo komentarų noriu susilaikyti, mat man gali prikišti suinteresuotumą, kaip miesto Tarybos narei. Tačiau noriu patikinti, kad šiuo klausimu nesu diskutavusi nei su meru, nei su kitais valdančiosios daugumos nariais”, – teigė J. Daugininkienė.
Anot KlAP vadovės, išbraukus įmonę iš privatizuojamų objektų sąrašo jos veikloje niekas nepasikeis.
Galvoja apie teismus
Bendrovių „Pajūrio autobusai” ir „Gintarinis vairas”, užimančių apie pusę miesto didžiųjų autobusų rinkos, vadovai Leonas Šiaulys ir Raimondas Žeimys teigia, kad privatizavus KlAP būtų žymiai sunkiau konkuruoti, tačiau susidarytų sąžiningesnės konkurencijos sąlygos.
„Labiausiai piktina tai, jog politikai KlAP biudžeto pinigus skiria lengva ranka. Kodėl KlAP autobusų neatnaujina iš uždirbamų pinigų, kaip tai darome mes? Juk Savivaldybės valdoma bendrovė aptarnauja net pusę miesto maršrutų. Tokiais veiksmais akivaizdžiai iškreipiamos konkurencinės sąlygos. Gali būti, jog po 4-5 metų, kai baigsis dabartinės sutartys, mums pasakys, kad mūsų autobusai yra per seni, ir taip išstums iš rinkos. Tačiau mes netylėsime. Galvojame apie galimybę skųsti teismui tokius politikų sprendimus. Nuolat skundžiamasi pinigų trūkumu, tačiau porą milijonų litų skiriama autobusų pirkimui, lyg nebūtų kam daugiau jų skirti. „Kauno autobusai” savo transporto priemonių parkui 10 mln. eurų paskolą pasiėmė net be Savivaldybės garantijų ir nusipirko 55 autobusus. Kodėl Kaunas gali, o Klaipėda ne?” – piktinasi „Pajūrio autobusų” direktorius Leonas Šiaulys.
Bendrovės „Gintarinis vairas” vadovas Raimondas Žeimys pritaria kolegos nuomonei ir taip pat neatmeta galimybės bylinėtis teismuose.
Vežėjams antrina ir V. Anužis: „Ši investicija, ko gero, tikrai iškreipia rinką. Savininkas savininkui nelygu – juk miesto Taryba disponuoja viešais pinigais. Turėtų būti remiami visi rinkos dalyviai”.
Klaipėdos meras atmeta šiuos priekaištus ir teigia, kad KlAP yra Savivaldybės įmonė, tad miesto valdžia yra suinteresuota gerinti pervežimo paslaugas.
„Pasidomėkite, kiek kasmet Kauno ir Vilniaus valdžia skiria subsidijų municipaliniams vežėjams”, – pasiūlė R. Taraškevičius.
Didžiulės subsidijos
„Klaipėdos keleivinio transporto” vadovo G. Neniškio teigimu, Klaipėdoje vežėjai nėra subsidijuojami – jiems mokama pagal įvykdytą ridą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras teigė, kad laikinojoje sostinėje keleivius aptarnauja išvien municipaliniai vežėjai – „Kauno autobusai” ir „Autrolis” bei privačios maršrutinių taksi bendrovės. Pernai už negautas pajamas municipaliniams vežėjams Kauno valdžia skyrė 14,5 mln. litų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešojo transporto poskyrio vedėjo Kastyčio Lubio teigimu, pernai iš sostinės biudžeto municipaliniams vežėjams buvo skirta 31 mln. litų subsidijų nuostoliams už lengvatinių keleivių vežimą padengti bei 8 mln. litų naujoms transporto priemonėms išperkamosios nuomos būdu įsigyti.
„Pritarus Savivaldybei, UAB „Vilniaus autobusai” yra sudarę sutartį dėl 90 naujų „Volvo” markės autobusų įsigijimo – kasmet įsigyjama po 30 autobusų”, – sakė K. Lubys.
Anot jo, Vilniaus mieste keleivių vežimu vietiniais reguliaraus susisiekimo maršrutais aptarnauja municipaliniai autobusų ir troleibusų parkai bei dar dešimt privačių vežėjų dideliais autobusais.
Tiek Vilniuje, tiek ir Kaune municipalinių vežėjų privatizuoti neketinama.
Martynas Vainorius