Duomenis apie šalies gyventojus teikianti Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos nuo sekmadienio iki antradienio popietės buvo praradusi visus savo turimus duomenis – įrašus apie daugiau kaip 4 mln. žmonių.
Neveikė tarnybos duomenų bazė, sutriko ir kai kurių pagrindinių informacijos vartotojų – migracijos tarnybų, asmens dokumentų išrašymo centro, kelių eismo priežiūros, kitų institucijų veikla.
„Duomenų bazės veiklą sutrikdė operatoriaus klaida. Sistema jau veikia, duomenys atkurti, naktį pabaigsime ją tvarkyti ir trečiadienį ji jau turėtų veikti beveik visu pajėgumu”, – sakė Gyventojų registro tarnybos strateginio vystymo ir saugos skyriaus viršininkas Dmitrijus Jemeljanovičius.
Vėliau jis tvirtino, kad vis dėlto tai buvo ne darbuotojo klaida, o nenumatytos aplinkybės.
Informaciją apsaugoti nelengva
Patikimai garantuoti duomenų apsaugą Gyventojų registro tarnyba negali.
„Kiek išmanome, tiek apsaugome. Žinote, informacinės technologijos – pavojingas dalykas.
Susirinktume galų gale asmens duomenis iš kitų institucijų.
Gerai, kad šįkart pasisekė per dvi dienas atkurti sistemą, galėjo užimti daugiau laiko”, – sakė D.Jemeljanovičius.
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė informavo, kad migracijos skyriuose sutriko dokumentų, daugiausia – asmens dokumentų bei leidimų laikinai ar nuolat gyventi išdavimas skubos tvarka.
Naudoja skirtingas sistemas
Pastaruoju metu, vis gausėjant kompiuteriuose laikomos informacijos, bene svarbiausiu uždaviniu tampa jų apsauga. Duomenų atkūrimu užsiimančios kompanijos „Ontrack” žiniomis, net 59 proc. atvejų duomenys prarandami dėl kompiuterių gedimų.
Antroje vietoje – žmonių klaidos, dėl kurių informacija dingsta arba sugadinama 26 proc. atvejų.
Tuo tarpu virusai kalti vos dėl 4 proc. duomenų netekimo atvejų.
Neišvengiama sistemų, kuriose laikomi svarbūs duomenys, dalis – diegiamos atsarginės duomenų saugyklos.
Jos skiriasi patikimumu ir greičiu, per kurį galima atkurti pradangintus duomenis.
„Kokia sistema reikalinga, nustatoma pagal duomenų kritiškumą”, – „Lietuvos rytui” paaiškino bendrovės „IBM Lietuva”, kuri užsiima ir aukšto patikimumo duomenų saugyklų diegimu, pardavimų grupės vadovas Kristijonas Kaikaris.
Jei duomenys yra gyvybiškai svarbūs įmonės ar organizacijos veiklai, jie turi būti pasiekiami bet kurią sekundę.
Diegiamos sistemos, kuriose visa duomenų bazėse saugoma informacija dubliuojama.
Sugedus pagrindinei sistemai ar sugadinus duomenų bazę, įsijungia atsarginė.
Kopijos – toli nuo centro
Jeigu organizacijai nėra labai svarbus nenutrūkstamas darbas su informacija, pasitelkiamos rezervinių kopijų sistemos.
Visi duomenys yra surašomi į juostines arba optines laikmenas – diskus.
Įvykus incidentui, iš šių kopijų galima atkurti beveik visą informaciją. Tačiau šis procesas jau užtrunka ilgiau.
Sistemose, kurioms reikia itin aukšto patikimumo, diegiami abu metodai – veikia dubliuojanti sistema, daromos kopijos.
Be to, atsarginės ir pagrindinės duomenų saugyklos jokiu būdu negali būti vienoje vietoje.
Atsarginės sistemos laikomos nuo keliasdešimties iki kelių šimtų kilometrų nuo centrinės būstinės ir yra sujungtos labai didelės spartos duomenų perdavimo linijomis.
Taip siekiama dar labiau padidinti saugumą nuo fizinio poveikio, pavyzdžiui, kai sugriūva arba užsiliepsnoja pagrindinis organizacijos pastatas.