„Klauskite, aš pasiruošęs”, – stabtelėjęs prieš televizijos kameras linksmai šyptelėjo naujasis Vilniaus „Lietuvos ryto” krepšininkų treneris Nevenas Spahija.
Vakar per Austrijos sostinę Vieną iš Zagrebo (Kroatija) į Lietuvą atskridęs Kroatijos rinktinės vairo ką tiktai atsisakęs strategas jau spėjo atsikratyti Europos čempionate Belgrade patirtų išgyvenimų ir švytėjo optimizmu.
Nedidelį trenerio lagaminą rideno jo agentas – buvęs krepšininkas (pasak N.Spahijos, buvęs labai geras krepšininkas) Robertas Jablanas.
Jau dvidešimties metų trenerio darbo stažą turintis 42-ejų N.Spahija atvyko į Vilnių tik porai dienų, o daugiau daiktų jis čia atsiveš vėliau, spalio pradžioje.
Gavęs dovanų „Krepšinio” žurnalą bei žvilgtelėjęs į jame išspausdintą savo nuotrauką, kroatas pasidomėjo: „Tikiuosi, kad čia gražiai apie mane rašoma?”
Vakar Kroatijos dienraštis „Večernij list” pranešė, kad šios šalies krepšinio federacija (CBF) turi vilčių įkalbėti N.Spahiją grįžti į šios šalies rinktinės trenerio kėdę ir neskuba patvirtinti jo atsistatydinimo.
Nebe toks kategoriškas jau atrodo ir pats N.Spahija. Jis pasakojo, jog po pokalbio su CBF prezidentu Danko Radičiumi jiedu sutarė galutinį sprendimą atidėti iki gruodžio.
* * *
– Ar sunku buvo apsispręsti imtis ULEB taurės laimėtojų ekipos trenerio pareigų? – N.Spahijos paklausė „Lietuvos rytas”.
– Nesakyčiau, kad sunku. Aš didžiuojuosi galėdamas atvykti į Lietuvą ir susipažinti su geriausia pasaulyje krepšinio mokykla. Tikiuosi, kad galėsiu padėti „Lietuvos ryto” komandai atsakingą Eurolygos sezoną.
– Ką spėjote sužinoti apie savo būsimuosius auklėtinius?
– Jau turiu daug įvairios informacijos, tačiau dabar noriu kuo skubiau gauti išsamesnių žinių. Netrukus žadu susitikti su savo asistentais, komandos vadovais bei žaidėjais.
– Jums talkins Robertas Kuncaitis ir slovėnas Gašperas Okornas. Jūs esate dirbęs Slovėnijoje. Gal pažįstate G.Okorną?
– Taip, aš jį pažįstu, tačiau dabar skubu pasikalbėti su abiem savo padėjėjais, nes visi drauge turime spėti nuveikti daug darbų.
– Ar kviesitės dar vieną talkininką – vietoj buvusio fizinio lavinimo trenerio iš Slovėnijos?
– Dabar apie tai negalvoju. Ar tai būtina, nuspręsime drauge, kai žinosiu asistentų ir klubo direktoriaus nuomonę.
– Jau trečiadienį „Lietuvos rytas” Vilniuje žais kontrolines rungtynes su Lenkijos vicečempionu Vloclaveko „Anwil”. Ar iš karto imsitės pagrindinio trenerio pareigų?
– Tikiuosi, jog jau būsiu treneris. O jeigu rimtai, kad įsitraukčiau į normalų darbą, dar reikia bent kelių dienų. Turiu geriau susipažinti su žaidėjais, asistentais, aplinka.
– Robertas Javtokas, Simas Jasaitis ir Mindaugas Lukauskis ką tiktai grįžo iš žemyno pirmenybių. Ar jie jau dalyvaus varžybose su „Anwil”?
– Labai vertinu jų indėlį į Lietuvos rinktinės laimėjimus. Pasikalbėsiu su šiais žaidėjais, paklausiu, kaip jie jaučiasi. Jeigu yra pavargę, galės keletą dienų pailsėti.
– Kaip pats jaučiatės po Europos čempionato?
– Ten Kroatijos rinktinę labiausiai sukrėtė skandalingai pagarsėjęs ketvirtfinalio mačas su ispanais. Bet stengiuosi kaip įmanoma greičiau užmiršti nesėkmę ir galvoju apie ateitį.
Mano kūnas, galva ir širdis dabar yra čia, Vilniuje.
– Lietuvoje jums teks dažnokai susitikti su vienu iš jus užrūstinusių Kroatijos ir Ispanijos mačo arbitrų – Virginijumi Dovidavičiumi.
– Tai buvo ne V.Dovidavičiaus ar kieno nors kito kaltė. Toks yra kupinas įvairių emocijų mūsų, trenerių, gyvenimas, kurį lydi ne tik pergalės, bet ir skaudūs pralaimėjimai.
Europos čempionatas – jau istorija. Dabar svarbiausia tai, kas laukia rytoj.
– Čia atvykote vienas. Ar prie jūsų prisidės šeima?
– Taip, aš turiu šeimą – žmoną ir dvi dukteris, šešerių ir trejų metų. Jos kol kas pasiliko Zagrebe, o į Vilnių atskris vėliau, kai tik susitvarkysiu visus būtinus reikalus.
Regina Mundrytė