Jau maždaug po mėnesio Vyriausybė turėtų svarstyti įstatymo projektą, kuriuo nuo kitų metų pradžios užsienyje legaliai dirbantys lietuviai sugrįžę namo nebeturės mokėti pajamų mokesčio skirtumo.
Dabar užsienyje dirbę nuolatiniai mūsų šalies gyventojai per metus Lietuvoje sumoka apie 20-25 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio.
Šiuo metu Finansų ministerijos pasiūlytas Gyventojų pajamų mokesčio 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas derinamas kitose ministerijose.
Jei ministrų kabinetas pritars siūlomai įstatymo pataisai, ją dar rudens sesijoje turėtų svarstyti Seimas.
Skirtumą reikia sumokėti
Šiuo metu pajamų mokestį nuolatiniai mūsų šalies gyventojai turi mokėti nuo visų tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse uždirbtų pajamų.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje uždirbti pinigai yra priskiriami B klasės pajamoms – jas apskaičiuoti, deklaruoti ir mokestį nuo jų sumokėti privalo pats gyventojas.
Žinia, Lietuvoje su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus pagal darbo sutartį gautas sporto ar atlikėjų veiklos pajamas, yra apmokestinamos taikant 33 proc. mokesčio tarifą.
Užsienio valstybėje uždirbtus pinigus kartu su visomis kitomis pajamomis, išskyrus neapmokestinamąsias pajamas, kurių neprivaloma deklaruoti, gyventojas turi nurodyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, pateikiamoje vietiniam Mokesčių inspekcijos skyriui.
Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas dirbo valstybėje, kuri finansų ministro įsakymu nėra priskirta vadinamosioms Tikslinėms teritorijoms, jam tereikia sumokėti skirtumą, kuris atėmus Lietuvoje taikomą neapmokestinamą minimumą susidaro dėl skirtingų pajamų mokesčių tarifų.
Beje, apmokestinamąsias pajamas dar galima susimažinti, jei mokestiniu laikotarpiu gyventojas turėjo tokių išlaidų kaip gyvybės draudimo įmokos, mokesčiai už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas, palūkanos už būsto kreditą arba įmokos už asmeninį kompiuterį.
Pernai į Lietuvos nacionalinį biudžetą buvo surinkta 3,054 mlrd. litų gyventojų pajamų mokesčio. Užsienyje dirbę nuolatiniai mūsų šalies gyventojai per metus Lietuvoje sumoka 20-25 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio.
Gyventojai, kurie nedeklaravo užsienyje uždirbtų pajamų, yra traukiami atsakomybėn Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka – jiems taikomos baudos nuo 200 iki 500 litų.
Mokėti nebereikės
Pirmoji iniciatyva papildomai nebeapmokestinti užsienyje uždirbtų lietuvių pinigų priklausė parlamentarui Algimantui Matulevičiui. Jis siekė, kad pajamos, gaunamos užsienyje, būtų įtrauktos į neapmokestinamas. Tačiau Vyriausybė šių metų birželį nepritarė A. Matulevičiaus siūlytai įstatymų pataisai motyvuodama tuo, kad jo pasiūlytas projektas esą skatintų dirbti užsienyje vengiant mokėti mokesčius ir šaliai, kurioje jis dirba.
Tačiau vėliau Finansų ministerija inicijavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Juo siūloma įteisinti nuostatą, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje ar šalyje, su kuria mūsų šalis yra pasirašiusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, Lietuvos gyventojo su darbo santykiai susijusios arba iš individualios veiklos gautos pajamos mūsų šalyje yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, jei jis yra sumokėtas toje užsienio valstybėje, ir gyventojas turi tą faktą įrodančius dokumentus.
Pagal paruošą įstatymo pataisą, kitose valstybėse dirbęs nuolatinis mūsų šalies gyventojas ir toliau turės sumokėti į Lietuvos biudžetą skirtumą tarp pajamų mokesčių. O pajamos, gautos Tikslinėse teritorijose, ir toliau Lietuvoje būtų apmokestinamos 33 proc. tarifu, tačiau jis nuo 2006-ųjų liepos bus sumažintas iki 27 proc, o nuo 2008-ųjų pradžios – iki 24 proc.
Užsienyje sumokėto mokesčio užskaitymo metodas toliau bus taikomas ir vadinamosioms pasyviosioms pajamoms – palūkanoms, dividendams, honorarams.
Finansų ministras Zigmantas Balčytis anksčiau teigė, kad šiomis įstatymo pataisomis siekiama, kad kuo daugiau lietuvaičių užsienyje dirbtų legaliai.
Jei Vyriausybė, o vėliau ir Seimas pritars šiems siūlomiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, jie būtų taikomi toms pajamoms, kurias užsienyje dirbantys lietuviai gaus po 2006-ųjų sausio 1-osios.
Valstybės, kuriose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautoms pajamoms netaikomas dvigubas apmokestinimas
Airija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Italija, Islandija, Ispanija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kazachstanas, Kinija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksmeburgas, Malta, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Singapūras, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Vokietija, Vengrija.
Tikslinės teritorijos
Andora, Angilija, Antigva ir Barbuda, Makao (Aomenas), Aruba, Azorų salos, Bahamų Sandrauga, Bahreinas, Barbadosas, Belizas, Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Dominikos Sandrauga, Džersis, Džibutis, Ekvadoras, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada, Gvatemala, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kaimanų salos, Kenija, Kipras, Kosta Rika, Kuko salos, Kuveitas, Libanas, Liberija, Lichtenšteinas, Maderos salos, Maldyvai, Malta, Maršalo salos, Mauricijus, Meno sala, Mergelės salos (Britų), Mergelės salos (JAV), Monakas, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru, Niue sala, Olandijos Antilai, Panama, Samoa, San Marinas, Seišeliai, Sent Pjeras ir Mikelonas, San Kristoferio ir Nevio Federacija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv. Elenos sala, Taitis, Turkso ir Caicoso salos (Terkso ir Kaikoso salos), Tonga, Urugvajus, Vanuatu, Venesuela.
Martynas Vainorius