Socialiniai darbuotojai jaučiasi neįvertinti ir nesaugūs savo darbo vietose, be to, jie ne visada gali suteikti profesionalias socialines paslaugas, nes klaipėdiečių, kuriems jos reikalingos – tūkstančiai, o darbuotojų – mažiau nei du šimtai.
Šias ir kitas problemas vakar Savivaldybėje minėdami savo profesinę šventę – Socialinių darbuotojų dieną – išsakė uostamiesčio socialiniai darbuotojai. Į apskritojo stalo susitikimą jie susirinko aptarti dažniausių tarpusavio bendradarbiavimo problemų, tačiau nevengė ir kitų bėdų bei nuoskaudų.
Šiuo metu Klaipėdoje dirba 192 socialiniai darbuotojai, vadinami tarpininkais tarp visuomenės ir žmogaus. Pasak Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, jų nepakanka, nes socialinės rizikos šeimų bei vaikų, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, rizikos grupėms priklausančių klaipėdiečių yra gerokai daugiau.
Vaiko krizių centro direktorė Skaidrė Račkauskienė pritarė, kad socialinės rizikos šeimų daugėja. Ji apgailestavo, kad nėra normatyvų, nustatančių, kiek šeimų gali aptarnauti vienas socialinis darbuotojas.
„Kai vienas darbuotojas dirba su šešiasdešimčia ir netgi daugiau šeimų, jis nebegali paslaugos suteikti kokybiškai”, – opią problemą įvardijo S. Račkauskienė.
Nakvynės namų vadovė Jūratė Karnilienė išdėstė rūpestį dėl benamių: įstaigos funkcija yra suteikti laikiną prieglobstį iki šešių mėnesių, kuris, reikalui esant, gali būti pratęstas, tačiau kai kurie stogo virš galvos neturintys vargetos čia glaudžiasi net dvejus trejus metus. Jiems tiesiog nėra kur dėtis.
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės Gamybinio-reabilitacinio skyriaus vedėja Rita Stepanova stebėjosi, kad psichikos negalią turintys klaipėdiečiai sveikatos priežiūros įstaigose gydytojo priėmimo laukia ilgose eilėse, kaip ir sveikos psichikos žmonės. Jos nuomone, tai nenormalu – tokie pacientai turėtų būti priimami be eilės.
Giedriaus Zaturskio, taip pat Psichiatrijos ligoninės atstovo, nuomone, uostamiestyje būtina įkurti stacionarios globos įstaigą psichikos problemų turintiems asmenims.
Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė ragino imtis priemonių apsaugoti socialinius darbuotojus nuo agresyvių klientų. Ji priminė vieną incidentą, kai darbuotoją klientas užsipuolė peiliu. Tokių ir panašių atvejų, ne visada su laiminga pabaiga, buvo ne vienas.
„Žmonės jaučiasi nesaugūs savo darbo vietose”, – konstatuoja D. Stankaitienė. Anot jos, iki šiol nėra oficialiai nustatyta, kaip incidento metu turi elgtis socialinis darbuotojas, ar jis turi teisę gintis, – tam, direktorės teigimu, reikalingas atitinkamas miesto valdžios sprendimas.
Beje, mūsų dienraščio duomenimis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jau yra sudariusi darbo grupę, kuri turi parengti išvadas bei rekomendacijas dėl socialinių darbuotojų darbo sąlygų profesinės rizikos srityje gerinimo.
Šios srities specialistai jaučiasi nepakankamai vertinami valstybės, nes jų atlyginimai yra neproporcingi sunkiam ir atsakingam darbui. „Neprašome bankininkų atlyginimų, bet būti ant paskutinio laiptelio irgi nesinori”, – kad algos kol kas pernelyg mažos, pripažįsta ir A. Liesytė.
SADM skelbia, kad socialinių darbuotojų atlyginimai nuo lapkričio 1-osios bus padidinti apie 20 proc.
Socialinių darbuotojų specialybė įsteigta prieš dešimtmetį, o savo profesinę šventę darbuotojai Lietuvoje pirmą kartą paminėjo pernai. Pasirinkta rugsėjo 27-oji, nes tai šv. Vincento Pauliečio, laikomo visų labdaringų organizacijų globėju, socialinio judėjimo pradininku, diena.
Socialinius darbuotojus šalyje ruošia dešimt universitetų ir kolegijų, kasmet jos parengia apie 670 specialistų. Pernai apie 6,5 tūkst. Lietuvos socialinių darbuotojų suteikė socialinių paslaugų daugiau nei 230 tūkst. asmenų.
Giedrė Petkevičiūtė