Gydytojai nebegalės gauti dovanų

Vakar plenarinio posėdžio metu dauguma Seimo narių pritarė tam, jog būtų atšauktas įstatymo punktas, įteisinęs kyšio davimą medikams. Pagal jį gydytojai iš pacientų galėjo imti dovanas. Šis sprendimas įsigalios dar šį mėnesį.

Pasak Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, Lietuva – vienintelė Europos šalis, kurioje pacientai, besigydantys valstybės finansuojamose medicinos įstaigose, gydytojui oficialiai galėdavo duoti vieno minimalaus gyvenimo lygio – 125 Lt vertės – kyšį.

„Toks įstatymo punktas buvo reikalingas esant menkiems medikų atlyginimams, – dienraščiui situaciją komentavo Seimo narė. – Tačiau nuo šių metų gegužės 1-osios gydytojams ir slaugytojoms pakėlus atlyginimus, netikslinga, jog medikai iš pacientų dar gautų ir dovanų”.

Iki šiol įstatymai leido sveikatos priežiūros, gydymo ar globos institucijų darbuotojams gauti simbolines dovanas, kurių vertė neviršija minėtos sumos, iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi ar išlaikomi, bei jų artimųjų giminaičių.

Be to, D. Mikutienė tikino, kad šį rudenį medicinos darbuotojų atlyginimai pakils dar dvidešimčia procentų.

Atlyginimai skiriasi

Rašėme, kad Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) algų pakėlimo išsikovojo šalies gyventojus, sykiu ir Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) šį pavasarį kone mėnesį gąsdinusi visuotiniu medikų streiku.

Gegužės 17-ąją planuotas streikas neįvyko, nes vietoj žadėtųjų 20 proc. medikų uždarbis šoktelėjo trisdešimčia.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, dabar vidutinis gydytojų atlyginimas – 1 800 Lt, slaugytojos – 1 100 Lt.

Tačiau ne tik Vilniaus ir Kauno universitetinėse klinikose, bet ir uostamiesčio ligoninėse dirbantys aukštą kategoriją turintys gydytojai, ypač chirurginio profilio specialistai, uždirba ir penkis, ir dešimt tūkstančių litų.

To priežastis paprasta – vyriausieji gydytojai, kaip ir bet kurių įmonių ar bendrovių vadovai, turi teisę vertingiems kadrams dalį uždarbio skirti iš turimų vidinių rezervų.

„Kaip praktikuojantis gydytojas dirbu puse etato, tad mano atlyginimas – 800 Lt, – vakar „Vakarų ekspresui” atviravo LGS prezidentas Liutauras Labanauskas. – Klausiate, iš ko gyvenu? Dirbu per dvi darbovietes. Kyšių neimu.

Kolegos, išvykę dirbti į Europos Sąjungos šalis, gauna dešimteriopai ir net dvidešimteriopai didesnius atlyginimus”.

Pasak jo, šiame etape LGS tereikalauja, jog Vyriausybė ir SAM tesėtų savo pažadą – šį spalį medikų atlyginimus pakeltų dar 20 proc. Norint nuo gegužės 1-osios gydytojų ir slaugytojų atlyginimus padidinti apie 30 proc., iš valstybės biudžeto buvo skirta 137 mln Lt. Dabar, L. Labanausko teigimu, prašoma mažiau – per 60 mln. Lt.

Negavę pinigų – streikuos

„Jeigu spaliui baigiantis medikų atlyginimams pakelti nebus skirtos lėšos, garantuoju, kad lapkričio pradžioje prasidės visuotinis medikų streikas, – dienraščiui žadėjo LGS prezidentas. – Per streiką pacientams būtų teikiama tik ta pagalba, kuri yra apibrėžta šį mėnesį sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos išleisto įsakymo. Pacientams būtų teikiama tik vadinamoji ekstrinė pagalba.”

D. Mikutienė „Vakarų ekspresą” patikino, kad Vyriausybė ir SAM tęsės savo pažadą – nuo lapkričio 1-osios medikų atlyginimai padidės dar 20 proc.

„Šią savaitę Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje numatoma svarstyti metodiką, pagal kurią bus keliami sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, atkreipiant dėmesį į tai, kad pirmajame darbo užmokesčio didinimo etape nuskriausti liko rajoninių ligoninių, kuriose teikiamos žemesnio lygio paslaugos, medikai.

Sieksime, kad teisybė būtų atkurta. Tačiau su profesinėmis sąjungomis, ypač LGS prezidentu L. Labanausku, teks kalbėti ir apie gydytojų etikos kodeksą bei pacientams teikiamų paslaugų kokybę, nes augant darbo užmokesčiui ji negerėja”, – aiškino parlamentarė.

Pasak D. Mikutienės, šiemet Valstybinė medicininio audito inspekcija gavo 33 procentais daugiau pacientų skundų nei pernai per tą patį laikotarpį.

L. Labanausko teigimu, gydytojų atlyginimų didinimas nieko bendro neturi su pacientų skundais.

„Ne tik Lietuvoje, bet ir visose pasaulio šalyse pacientai bylinėjasi su gydytojais, – aiškino LGS prezidentas. – Kadangi pas mus draudimo medicina galioja tik popieriuje, visas šis procesas daug sudėtingesnis. Dalis pacientų teisybės teismuose ieško norėdami tik pasipelnyti.”

Jūratė Mazajeva