Vyriausybės vadovo Algirdo Brazausko ketinimai pažaboti nevaldomą statybų bumą Kuršių nerijoje skamba ne taip drastiškai, kaip prezidento Valdo Adamkaus pažadas buldozeriais griauti nelegalius pastatus.
Tačiau pastarojo žadėta sunkioji technika Neringoje taip ir nepasirodė, o premjeras šiam reikalui išspręsti nusprendė pasitelkti teisėsaugininkus.
Tuo metu institucijose, kurių tarnautojai savo parašais laimino šalies įstatymų neatitinkančius dokumentus ir Kuršių neriją pavertė statybviete, toliau žarstomi tarnybiniai antausiai.
Svyruoja ir lūžta
Po to, kai esą sulaukė Saugomų teritorijų tarnybos sudarytos komisijos išvadų dėl statybų Kuršių nerijoje teisėtumo, premjeras A. Brazauskas nusprendė kreiptis į Lietuvos generalinę prokuratūrą
Beje, „Vakarų ekspresas” apie šias išvadas rašė dar šio mėnesio pradžioje.
Premjeras yra viešai pareiškęs, kad „ne vietoje” atsirado bendrovei „Sabonio klubas ir partneriai”, kurios akcininkas yra legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, priklausantis Preilos botelis. Žodinės kritikos negailėta ir pastatytiems naujiems namams Juodkrantėje.
Ar bus pradėtas tyrimas – kol kas neaišku, nes vakar popiet jokio premjero kreipimosi Generalinė prokuratūra dar nebuvo gavusi.
Nors A. Brazauskas – ne pirmas ir ne paskutinis aukštas Lietuvos pareigūnas, išreiškęs pasipiktinimą įtartinomis statybomis Kuršių nerijoje, kol kas situacija ten iš esmės nesikeičia. O Saugomų teritorijų tarnybos vadovės Rūtos Baškytės, iš darbo atleidusios tarnybai pavaldžios Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovą Vladą Portapą, pėdomis kitų įstaigų vadovai seka vangiai.
Todėl bent jau kol kas KNNP direkcijai teko didžiausia atsakomybė dėl to, kad pastaruoju metu Kuršių nerijoje apstu vadinamųjų legaliai pastatytų statinių, kuriems dokumentai buvo išduodami neteisėtai.
Be V. Portapo, tarnybinių nuobaudų neišvengė dar penki direkcijos darbuotojai: laikinai direkcijai vadovaujančiam Viktorui Kolokšanskiui skirta pastaba, direktoriaus pavaduotojui gamtos ir kultūros paveldui Albertui Kvietkui, inspektoriams Regimantui Drungilui ir Broniui Kazragiui – papeikimai, o šiuo metu sergančiam vyriausiajam architektui Gintautui Survilai ruošiamas V. Portapo likimas – jau yra parašytas įsakymas jį atleisti.
Lemtinga savaitė
Asmeniškai tarnybinį patikrinimą atliekantis Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento vadovas Kęstutis Šiliauskas apie rezultatus žadėjo pranešti poryt, kai grįš iš atostogų.
Jis tik pasakė, jog po pasitarimo su Aplinkos ministerijos specialistais akylai tiriama dviejų pareigūnų, derinusių teritorinio planavimo dokumentus Kuršių nerijoje, veikla.
Be kita ko, šią savaitę turėtų paaiškėti, kiek ir kieno galvos dėl suteršto valdininko munduro kris ir teisę vienu sykiu sustabdyti bet kokio dokumento tvirtinimą turinčioje Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. Keblumų gali sukelti nebent tai, kad tiesiogiai su detaliaisiais planais ir kitais tokio pobūdžio dokumentais dirbančiame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje nebėra ankstesnio vedėjo.
Tuo tarpu Neringos savivaldybėje „raganų medžioklė” suaktyvės tik ateityje. Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Pocienės, mero potvarkiu yra sudaryta komisija pažeidimams Kuršių nerijoje ištirti. Tačiau dar laukiama ir neseniai Nidoje posėdžiavusio išvažiuojamojo Seimo Audito komiteto išvadų.
Išgelbėjo senaties terminas
Kol kas atkurtu teisingumu ne itin gali pasidžiaugti ir Kultūros paveldo departamento vadovybė.
Nors laikinai direktoriaus pareigas einantis Algimantas Degutis tvirtino griežtai bausiąs šios tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėją Algirdą Gintarą, pastarasis nėra baudžiamas.
O priežastys, anot Kultūros paveldo departamento atstovės Lauros Kurlickaitės, slypi galiojančiuose įstatymuose.
„Atlikus tyrimą dėl Algirdo Gintaro veiklos, išvadose nurodoma, jog 2000-2001 metais jis išdavė neteisingas sąlygas keturiems objektams Kuršių nerijoje statyti: dviem statiniams Juodkrantėje, objektui buvusioje pionierių stovykloje ir pastatų kompleksui – Preilos boteliui. Deja, tarnybinė nuobauda jam negali būti taikoma, nes pagal galiojančius teisės aktus šiems pažeidimams suėjo trejų metų senaties terminas”,- mūsų dienraščiui sakė L. Kurlickaitė.
Tačiau, jos teigimu, tai nereiškia, kad A. Gintaras ir toliau vadovaus Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui. Mat šiuo metu vyksta kitas tyrimas dėl jo veiklos. Nors išvadų dar nėra, jau žinoma, kad A. Gintaras, įtariama, galėjo padaryti dar ne vieną neteisėtą veiksmą Kuršių nerijoje.
Be to, Algirdas Gintaras tapo savotišku iešmininku šioje istorijoje, nes, pasak L. Kurlickaitės, esą būtent jo veiksmai išduodant sąlygas detaliesiems planams Kuršių nerijoje rengti sudarė pagrindą savo parašais įstatymus pažeisti ir kitose įstaigose dirbantiems valdininkams.
Natalija Mogučaja