Ekologinė policija vairuotoją turi, automobilio – ne

Nuo rugpjūčio 1 dienos Klaipėdoje savo veiklą vėl atnaujinusios Ekologinės policijos atstovai miesto politikams teigė galėję nuveikti kur kas daugiau, jei miesto Taryba, skyrusi lėšų dviem etatams, iš kurių vienas – vairuotojo, įsteigti, kartu būtų davusi pinigų ir šiokiam tokiam automobiliui nupirkti.

Nepaisant šio politikų neapsižiūrėjimo, Ekologinės policijos triūsas jau davė apčiuopiamų vaisių.

Pasak Ekologinės policijos inspektoriaus Artūro Česnavičiaus, pagrindinis jo ir kolegos rūpestis – valkataujantys šunys ir katės, mokesčius už savo augintinius vengiantys mokėti klaipėdiečiai, įvairiose miesto vietose augantys nelegalūs sąvartynai, miesto želdynų niokotojai, su niekuo nesuderintų reklaminių įrenginių statytojai ir kiti miesto įvaizdžiui kenkiantys niekdariai.

Pasak A. Česnavičiaus, Ekologinė policija glaudžiai bendradarbiauja su naminių gyvūnų reikalais besirūpinančio „Nuaro“ darbuotojais, Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės, Miesto tvarkymo, Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus specialistais, pakviesti dalyvauja visuose šių organizuojamuose reiduose.

Išvardytųjų skyrių vadovai savo ruožtu teigė, kad organizuojant patikrinimus taisyklių pažeidėjams nustatyti bei sudrausminti, uniformuotų pareigūnų parama – tiesiog neįkainojama.

Sutartyje, kurią šių metų gegužės 5 d. pasirašė Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Benonas Ivanauskas, kaip tik ir numatyta, kad policijos pareigūnai kontroliuos, ar miestelėnai paiso Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste, Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros, Namų ūkio atliekų tvarkymo bei kitų uostamiesčio Tarybos patvirtintų taisyklių. Ir ne tik kontroliuos, bet ir baus joms nusižengusiuosius.

Pasak A. Česnavičiaus, nuo rugpjūčio pradžios 18 administracinių teisės pažeidimų protokolų surašyta savo augintinių neprižiūrintiems asmenims, 4 – miesto vejas niokojantiems nedrausmingiems vairuotojams, dalyvauta nelegaliai pastatytų garažų nukeldinimo, ne vietoje ir be reikiamų leidimų sumontuotų reklaminių įrenginių akcijose, taip pat išgabenti trys nebenaudojami ir nežinia kam priklausantys automobiliai, likviduoti du sąvartynai.

Kiekvieną ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaujama „Nuaro“ organizuojamuose reiduose neregistruotiems gyvūnams nustatyti. Rugpjūtį, sakė A. Česnavičius, tokių reidų būta 36, šį mėnesį jau vykta 48 kartus. „Baudžiam pagal situaciją, – sakė Ekologinės policijos atstovas. – Kartais užtenka tik įspėti, ir žmogus susitvarko.“

Miesto ūkio komiteto nariai paragino Ekologinės policijos atstovus atkreipti dėmesį ir į padėtį palei vandens telkinius, informuoti atitinkamus Savivaldybės administracijos skyrius apie apleistus pastatus, kiemuose bei gatvėse atsivėrusias duobes ir kitas negeroves. Tada, pasak politikų, būsią galima pamąstyti ir apie automobilio pirkimą.

Ekologinė policija Klaipėdos mieste veikė 1993-1995 metais. Pritrūkus lėšų ir todėl nutraukus finansavimą iš Savivaldybės aplinkos apsaugos fondo, ekologinę padėtį keletą metų savo iniciatyva kontroliavo VPK. Pastaruosius septynerius metus Savivaldybės darbuotojams teko verstis savo jėgomis. Ir tik šiais metais Savivaldybė vėl skyrė 65 tūkst. litų. Jų užteko dviem – inspektoriaus ir vairuotojo – etatams įsteigti.

Vilija Šilinienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.