Vilniaus politikas suskubo melžti Briuselį

Ketverių metų kadencija Europos Parlamente kai kuriems politikams tapo ir puikia proga už ES pinigus per tą laiką susitvarkyti savo buitį.

Antai Darbo partijos narys Šarūnas Birutis europarlamentaro biurą įsirengė šeimai priklausančiame kone šimto kvadratinių metrų bute pačiame Vilniaus centre, netoli Katedros aikštės. Rūsyje neseniai baigta įrengti priėmimams skirta salė.

Pirmame to paties namo aukšte, patalpose, kurios irgi priklauso Biručių šeimai, veikia notarų biuras. Jam vadovauja Rasa Birutienė. Ji – notarų garbės teismo pirmininko pavaduotoja.

Nemato jokių problemų

Š.Birutis neslėpė, kad už Europarlamento pinigus, skirtus biurams išlaikyti, suremontavo savo šeimos būstą, pirko baldus, buities technikos, meno kūrinių.

Bet šis politikas nemato problemų, kad ES mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamą biurą įsirengė nuosavose patalpose: „Argi geriau suremontuoti kažkam kitam patalpas?

Aš net manau, kad mes galėtume turėti galimybę už minimalią kainą būstą nuomoti iš savęs ir gauti pajamas“.

Politikai kritikuoja kolegą

Kitiems lietuviams europarlamentarams toks Š.Biručio verslas nesuprantamas.

Vilniaus centre biurą nuomojanti konservatorė Laima Andrikienė sostinėje turi didelį nuosavą namą, kuriame atsirastų vietos ir europarlamentaro biurui, bet ji apie tai net nepagalvojo.

Tuo tarpu socialdemokratas Aloyzas Sakalas įžvelgė, kad Š.Biručio biuro įrengimas nuosavose patalpose – akivaizdus viešųjų ir privačių interesų painiojimas.

„Biurą Vilniuje įsirengiau nuomojamose patalpose. Kai baigsis mano darbas Europos Parlamente, pasibaigs ir nuoma“, – pridūrė A.Sakalas.

Lyderis žadėjo pasidomėti

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas apie Š.Biručio biuro veiklą nuosavose patalpose sužinojo iš „Lietuvos ryto“.

„Nesupratau. Dar nebuvau pas jį, nuvažiuosiu, pasidomėsiu, tada spręsiu“, – žadėjo partijos pirmininkas.

Nubyra ir partijoms

Trys Darbo partijos europarlamentarai – Arūnas Degutis, Jolanta Dičkutė ir Danutė Budreikaitė – biurų Lietuvoje išvis neturi. Tačiau pinigus, skirtus biurams išlaikyti, jie gauna kas mėnesį.

Dar du Briuselyje ir Strasbūre dirbantys politikai ES mokesčių mokėtojų pinigais remia partijas.

Eugenijus Gentvilas savo biurui Klaipėdoje nuomoja Liberalų ir centro sąjungos patalpas, liberaldemokratų atstovo Rolando Pavilionio kabinetas – taip pat partijos būstinėje.

Konservatorius Vytautas Landsbergis patalpas biurui nuomoja iš Kompozitorių sąjungos, o socialdemokratas Justas Vincas Paleckis – iš privačios bendrovės.

Remiasi pasitikėjimu

Atlyginimus europarlamentarams moka juos išrinkusi valstybė. Trylika Briuselyje ir Strasbūre dirbančių lietuvių gauna tokį pat atlyginimą kaip ir Seimo nariai – 2762 litus.

Tuo tarpu dalydamas išmokas europarlamentarams Briuselis remiasi pasitikėjimo principu.

Kiekvieną mėnesį į parlamentaro sąskaitą pervedamos lėšos – dienpinigiai, kelionpinigiai, pinigai biurams ir padėjėjams išlaikyti, savo veiklai viešinti.

Tačiau Europos Parlamentui nereikia pateikti sąskaitų ar čekių. Todėl politikas, išleidęs mažiau, sutaupytus pinigus gali įsidėti ir sau į kišenę.

Skaidrumą supranta skirtingai

Viena Europos Parlamento biudžeto reformos rengėjų Darbo partijos atstovė Ona Juknevičienė įsitikinusi, kad tokią tvarką reikėtų keisti, nes tai – neskaidrus mokėjimo būdas.

„Auditoriai turėtų tikrinti, pavyzdžiui, 10 procentų parlamentarų, pasirinkdami vis kitus. Tada kiekvienas žinos, kad ir jį gali patikrinti“, – svarstė politikė.

Tačiau tokiai idėjai nepritarė kita Darbo partijos atstovė D.Budreikaitė: „Jeigu reikėtų atsiskaitinėti, tektų samdyti finansininką – sekti kiekvieną dokumentą, kiekvieną kvitą. Taigi atsirastų pernelyg daug popierizmo“.

Etikos sargai – bejėgiai

Nors Lietuvos teritorijoje europarlamentarai turi tokią pat neliečiamybę bei socialines garantijas kaip ir Seimo nariai, svetur dirbantiems politikams negalima taikyti Viešųjų ir privačių interesų įstatymo ar reikalauti įrodyti, kad jų veikla yra skaidri.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, politiko statusą turi prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, ministrai, savivaldybių tarybų nariai, merų pavaduotojai bei Seimo nariai.

Pasak Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Algirdo Meškausko, kadangi teisiškai europarlamentarai nėra politikai, etikos sargai neturi teisės svarstyti, ar už ES mokesčių mokėtojų pinigus išlaikydamas nuosavas patalpas asmuo nenusižengia politikos etikos kodeksui.

Jei biurą asmeninėse patalpose įsirengtų, pavyzdžiui, Seimo narys, būtų akivaizdus pažeidimas.

Ar reikėtų deklaracijų?

„Aš manau, nenormalu, jog europarlamentarams negalima taikyti skaidrumo principo.

Jie turėtų pildyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas“, – sakė A.Meškauskas.

Tokias deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai net neprašyti pateikė europarlamentarai J.V.Paleckis ir R.Pavilionis, o V.Landsbergis komisijos teiravosi, ar deklaracija reikalinga.

Ir A.Sakalas, ir O.Juknevičienė mano, kad europarlamentarai turėtų įgyti politiko statusą. Tokiu atveju jiems derėtų pildyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas.

Tuo tarpu Š.Birutis teigė, kad jiems pakanka atsiskaityti Europos Parlamentui.

Europarlamentaro pajamos

Mėnesio alga 800 eurų (2762 litai)

Dienpinigiai (dienai) 260 eurų (898 litai)

Kelionpinigiai (savaitei) 2000 eurų (6905 litai)

Biurui išlaikyti (mėnesiui) 3700 eurų (13 120 litų)

Patarėjams, padėjėjams (mėnesiui) 12 000 eurų (41 433 litai)

Savo veiklai viešinti (metams) 30 000 eurų (103 584 litai)

Inga Larionovaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.