Suskilusi puodynė moderniam interjerui

Šiuolaikiniai interjerai dažnai atrodo pernelyg sterilūs ar techniški. Tiesios baldų linijos, metalinės kojelės, rankenėlės ir detalės, perregimas stiklas ir daug tuščios erdvės. Norint visa tai pavadinti ne tik moderniais, bet ir jaukiais namais, trūksta kitokių – nestandartinių, egzotiškų ar itin meniškų daiktų. Nieko jau nebestebina įvairių tikėjimų dievukų skulptūros šalia toje pat lentynoje padėtos senos biblijos ir senas ketaus puodas ant naujintėlio parketo.

Svarbu apsispręsti

„Mane seniai traukia Rytai, todėl savo namus puošiu iš ten atsivežtais daiktais. Man atrodo, kad jie puikiai dera prie bet kokio interjero. Pastebiu, kad ir mano svečiai domisi, ką naujo įsigijau. Tai tarsi žaidimas”, – sako verslininkas Raimundas.

„Aš stengiuosi atspėti, koks dailininkas bus madingas ir perku nemažai dailės studentų darbų. Iš pradžių kabinu juos vestibiulyje, o paskui, žvelgdamas įvairiame apšvietime, išsirenku, kokie paveikslai man labiausiai patinka. Džiaugiuosi, kai mano įsigytų darbų autoriai išgarsėja, jaučiuosi prie to prisidėjęs”, – šmaikštauja juristas Leonas.

Atsidaro vis nauji interjero detalių salonai, o floristai, dailininkai tekstilininkai ir keramikai vis dažniau sulaukia užsakovų, prašančių kažką sukurti specialiai jų namams. Ilgos eilės rikiuojasi ir prie senus baldus restauruojančių meistrų. Savo namų interjerą stengiasi pagyvinti kas kaip išmano ir išgali.

Atradimo džiaugsmas

Vienas įdomiausių ir smagiausių, o jei pasiseka, ir pigiausių būdų – ieškoti dar išlikusių senienų kaimo daržinėse ar kaulyti iš suglumusios senučiukės jos kiemo pašalyje besimėtančio kiauro puodo ar ištrupėjusios puodynės.

Tačiau toks atradimo džiaugsmas yra brangus malonumas – autentiškų namų apyvokos „perlų” tenka ieškoti ilgai.

„Keletą dešimtmečių seni daiktai buvo vertinami tik muziejininkų, kolekcininkų ir visiškų keistuolių, todėl nemažai jų buvo tiesiog sunaikinta. Vėliau daug kas surinkta kaip paprasčiausias metalo laužas. Palyginti neseniai seni daiktai tapo paklausia preke ir buvo kruopščiai surankioti apsukruolių”, – dalijasi savo patirtimi mokytoja Vitalija. Ji senienas rinko norėdama senoje tėvų sodybos klėtyje įrengti istorinį kampelį, tačiau nustebo pastebėjusi, kad jie puikiai pritiko miesto bute.

Dabar atradimo džiaugsmą galima patirti tik atsitiktinai arba antikvarinių daiktų parduotuvėse bei sendaikčių turgavietėse. Nuo kičo ir dirbtinai pasendintų daiktų, masiškai vežamų iš Olandijos, apsisaugoti sunku, nes galima pasikliauti tik savo intuicija. Neverta turėti iliuzijų, kad visiškai atsitiktinai pavyks įsigyti tikrai vertingą antikvarinį daiktą, juos atidžiai medžioja tikri žinovai visame pasaulyje.

Pakanka, kad turėtų savo istoriją

Europos sendaikčių turgavietės atsirado 19-ojo amžiaus pradžioje, o vadinamieji „blusų” turgūs labai populiarūs iki šiol. Juose galima aptikti kelių dešimtmečių senumo kvepalų buteliuką, senus paveikslo rėmus, nuo laiko pageltusią rankomis apnertą batisto nosinaitę, papuošalų ar cigarečių dėžutę bei kitų daiktų, kurių specialistai nepalaikytų didelėmis vertybėmis.

Estetiškame ir kiek šaltokame šiuolaikinių būstų interjere jie tampa tais daiktais, kurie traukia žvilgsnį ir tarsi užsimena apie nenutrūkstamą laiko tėkmę. Kita vertus, ne senienų kiekis ir amžius sukuria trokštamą efektą. Rasti vietą vienam daiktui yra lengviau nei tinkamai pateikti keletą. Pasiekti daugybės originalių akcentų ir būsto stilistikos dermę yra itin sunku. Architektai sako, kad šeimininkams tenka vadovautis savo skoniu, intuicija, saiko jausmu ir sveiku protu. Tas pats daiktas vienoje vietoje atrodys tarsi svetimkūnis, o kitoje – kaip akcentas, kurio trūko.

Dizaineris Romas Pakėnas, tiesiog meistriškai randantis senienoms vietą savo paties namuose, sako, kad viskas priklauso nuo žmogaus žinių, juk senais daiktais mėginama perteikti tam tikro laiko dvasią. Laiko pjūtis yra toks pats sudėtingas kaip ir stiliaus.

„Tai palyginama su muzikine klausa, ji arba yra, arba ne. Jei žmogus įsijaučia į tai, ką mėgina savo namuose sukurti ir kur nors Maroke įsigyja šviestuvėlį, jau žinodamas, kur jį panaudos, pirkinys dažniausiai pasiteisina. Jeigu perkama tik dėl to, kad tas daiktas patiko, didelė grėsmė, kad jis vėliau taps tik dar vienu nereikalingu daiktu. Daiktų aranžavimas yra sudėtingas. Dekoratoriai, perstatę tuos pačius daiktus, kartais sukuria visiškai kitokį interjerą, tačiau už jų paslaugas reikia mokėti. Paįvairinti savo aplinką neįprastomis detalėmis gali kiekvienas žmogus, savitumas – garantuotas, o jo rezultatas gali būti vykęs arba ne”, – iškart siūlo susitaikyti su galimomis nesėkmėmis R.Pakėnas.

Daiva Valevičienė