Kaimo turizmo sodyboje netoli Kauno sekmadienį įvyko ne visai įprastas jaunų šeimų suvažiavimas. Iš visos Lietuvos susirinko poros, kurių mažyliai gimė šių metų kovo mėnesį. Dauguma jaunųjų mamyčių susitiko pirmąsyk. Iki šiol jos bendravo forume Supermama.lt ir aktyviausios jau pasikeitė tūkstančiais žinučių.
Kovo mėnesį gimusieji
Sekmadienį atsitiktinai užklydusiojo į tą kaimo turizmo sodybą laukė gana netikėtas vaizdelis. Prie tvoros išsirikiavę beveik trys dešimtys automobilių su specialiomis kėdutėmis kūdikiams vežioti, o didžiulėje žalioje vejoje – tiek pat vežimėlių. Kai kurie – tušti, kituose saldžius sapnus regintys ar mąsliai aplink besižvalgantys mažyliai.
Kitame sodybos kampe rūksta laužas, keli jauni vyrai veria ant iešmų šašlykus, o moterys gurkšnoja bealkoholinį alų ir šnekučiuojasi. Kitos, įsitaisiusios ant suolelių ar sodybos namo viduje, maitina savo mažylius arba valgo pačios.
Dar neįprastesnė visa ši kompanija atrodo dėl to, kad dauguma suaugusių žmonių prisisegę užrašus. „Kamilytė”, „Kamilytės Donatas”, „Raganėlė”, „Raganėlės Albertas” ir panašiai. Raganėlė pasirodo esanti Rasa, „Jūraja” – Jūratė, o „Simrė” – Renata.
„Simrinas” atvažiuos vėliau, dar dirba”, – sako Renata Šimoliūnienė, viena šio nelabai įprasto susitikimo organizatorių. Ji paaiškina, kad dabar yra susirinkę kovo mėnesį gimusieji mažyliai, tačiau panašią sueigą buvo surengusios ir tos mamytės, kurių vaikučiai gimę praėjusiųjų metų gruodį.
Pataria ir palaiko
„Dauguma mūsų susipažino dar besilaukdamos kūdikių. Interneto forume Supermama.lt dalijomės savo laukimo įspūdžiais, baimėmis ir tuo katrai į kurią vietą laukiamas mažylis įspyrė. Daugumai tai buvo pirmasis vaikas, todėl turinčios didesnės patirties jas palaikydavo”, – šypsosi Renata, apglėbusi šviesiaplaukį Paulių. Ji viena iš labiau patyrusių mamyčių.
Vilma Grigienė – forume „Žiogelis” – beveik be pertraukų varto savo dukrytę Gerdą. Guvi ir raumeninga mažylė yra aiškiai tokia mankšta patenkinta. „Pirmąją dukrytę Bernadetą irgi mankštinome, gal net metodiškiau, kaip visi daro augindami pirmąjį vaiką. Gerdą auginame laisviau, bet vartome ir mėsčiojame visada, kai turime laiko ir laisvas rankas. O taip būna ne visuomet, nes Bernadetai tėra dveji su puse”, – sako Vilma. Paklausta, ar taip mankštinami vaikai vystosi geriau, Vilma šypteli: „Jei galėtum tą patį vaiką vieną sykį auginti mankštindamas, o kitą – ne, tai būtų kaip palyginti. Dabar tegaliu pasidžiaugti, kad Gerda jau gana mikliai ropoja ir noriai stovi, nors pusiausvyros dar neišlaiko”.
Mindaugas Grigas patenkintas, kad jo mažoji dukrytė jau turi savo draugų. Jei Vilma nebūtų internete susipažinusi su jos amžiaus vaikučių mamomis, mažylė savo pirmąjį gimtadienį turėtų švęsti tik siauroje šeimos narių draugijoje. Dabar ji turės savo amžiaus draugų dar nepradėjusi ir darželio lankyti. Ką jau ir šnekėti apie teigiamą vaikų įtaką vienas kitam, – jiedu su žmona pastebėjo, kad mažyliai nuo pat kūdikystės vieni iš kitų mokosi. Didesnėje kompanijoje visuomet atsiranda tokių, kurie kuo nors pralenkia savo bendraamžius ir taip „patempia” likusiuosius.
Vyriškos rankos irgi švelnios
„Vyrai čia atvažiavo kaip auklės, kad mamytės galėtų pailsėti, pabendrauti tarpusavyje”, – sako Godos tėtis Egidijus.
Jo vyresnėlį sūnų, trejų su puse metukų Augustiną, linksmina kitas tėtis, jau tapęs šeimos draugu. Mat Vilniuje gyvenančios poros jau ne kartą yra surengusios bendrų susitikimų.
Net nenorėdamas pastebėsi, o pastebėjęs nebesuabejosi, kad darnios ir linksmos poros draugiškai dalijasi mažylių priežiūros rūpesčius.
Visos šeimos dabar išgyvena tą etapą, kai dėmesio centre kol kas dar beveik neatskiriami mamytė ir vaikelis. Tėčiai visą dieną dirba, bet puikiai supranta, kad jų jaunų žmonų darbas namie nė kiek ne lengvesnis. Todėl dauguma mažylių sekmadienį leido būtent ant tėčių rankų.
„Kaunietės irgi dažnai susitinka, jau galvojame apie specialų lipduką ant vežimėlių, kad atvažiavusios į parką „savas” iškart atpažintume”, – sako Renata Šimoliūnienė, kuri dažniausiai dalyvauja susitikimuose Draugystės parke.
Prieš išveždamos mažylius į lauką šiuolaikiškos mamytės, išsiilgusios bendravimo, praneša, kur būsiančios, ir tos, kurios tuo metu gali ir nori, atrieda su savo mažyliais.
Maitina nesislėpdamos
„Čia ne mano dukrytė, manoji miega vežimėlyje”, – sako Luknės mamytė Živilė, rūpestingai laikanti savo draugės Neringos atžalėlę Rugilę. Jaunos moterys kasdien susitinka Šilainiuose, nes ten abi gyvena. Gausesnis 7-8 supermamų kauniečių būrelis buvo susirinkęs jau keletą kartų – picerijoje, restorane, pas vieną iš jų namuose.
„Kaskart suguldome visus kūdikėlius ir nufotografuojame, labai įdomu, kad galime palyginti. Vieną nuotrauką pavadinome „koncertas”, nes vienam pravirkus, užraudojo ir visi likusieji”, – sako Neringa Ivanauskienė. Abiejų moterų vyrai džiaugiasi, kad per interneto forumą jos susirado naujų draugių ir nenuobodžiauja likusios namie vienos su vaikučiais.
Paklaustos, ar į susitikimą restorane eina palikusios savo mažylius prižiūrėti jų tėveliams, moterys purto galvas. Jos negali ilgesniam laikui palikti savo mažylių, nes visos dar juos tebemaitina savo pienu. Tai irgi esą dėl to, kad vienos kitas padrąsina, pataria, ką daryti, kad pienas nedingtų.
„Jei kuris mažylis išalksta, pamaitiname jį neišeidamos iš salės. Žmonės prie to jau įpratę ir visiškai nebesistebi”, – sako Živilė. Dar po pusmečio ji ketina sugrįžti į darbą, nes jauna šeima yra pasiėmusi kreditą ir vienam tėčiui tokia finansinė našta sunkoka.
„Mano mama laukia, kol galės imtis anūkėlės priežiūros. Luknė yra pirmoji vaikaitė ir ja visa šeima nepasidalija”, – šypteli Živilė.
Daiva Valevičienė