Šalies specialiosioms tarnyboms, tarp jų ir Valstybės saugumo departamentui, pateikus medžiagą krašto apsaugos ministrui Gediminui Kirkilui ir Lietuvos kariuomenės vadui generolui majorui Valdui Tutkui, iš Karinių oro pajėgų (KOP) atleistas šių pajėgų vadas pulkininkas Jonas Marcinkus.
Pulkininkas šiuo metu gydosi Kauno 2-osios ligoninės Kardiologijos skyriuje ir kol kas neranda atsakymų, kodėl su juo buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis.
– Kariuomenės vado V.Tutkaus teigimu, Jūs pašalintas „dėl asmeninių veiksmų”. Kaip manote, ką, sakydamas žodžius „dėl asmeninių veiksmų”, turėjo galvoje Kariuomenės vadas?
– Nenoriu komentuoti Kariuomenės vado žodžių. Galbūt ką nors ir ne taip padariau. Įvyko kažkoks nesusipratimas. Iki šiol negaliu suprasti, kodėl visa tai įvyko.
– Ar vienu iš „asmeninių veiksmų” gali būti jūsų piktnaudžiavimas alkoholiu?
– Niekur nėra užfiksuota, kad tarnybos metu mano kraujyje būtų rasta alkoholio. Kaip ir kiekvienas žmogus, aš taip pat turiu draugų ir priešų, bet pastarųjų turėjau daugiau. Žinote, labai daug žmonių gviešėsi KOP vado posto. Todėl kiekvienas stengėsi mane kaip įmanoma labiau įskųsti. Per tarnybos laiką girdėjau įvairiausių gandų, bet, pasirodo, reikėjo būti atsargesniam. Reikėjo atsiriboti nuo skundikų, kurie galų gale… Supraskite, visi turime šeimas, švenčiame jubiliejus. Tarnybos metu negalėjau vartoti alkoholio, nes bet kuriuo metu galėjau būti iškviestas vadovybės. Galiausiai turime Ignalinos atominę elektrinę ir neduok Dieve kas nors būtų atsitikę. Privalėjau būti blaivaus proto. Visos tos kalbos yra juodas pavydas, siekiant užimti KOP vado pareigas. Mane atleido dėl kažkokios pažymos, kurios nesu matęs. Dėl to vaikino išvadų buvau išmestas į gatvę.
– Valstybės saugumo departamentas Kariuomenės vadui pateikė Jus sukompromitavusią pažymą. Kodėl Jumis domėjosi VSD?
– VSD domisi visais. Žinojau, kad mano pokalbių klausomasi.
– Ir vis tiek susisiekėte su Rusijos generolu?
– Su juo kalbėjausi tris kartus, o susisiekti su juo man leidimą praėjusį penktadienį suteikė generolas majoras V.Tutkus. Tai įvyko po to, kai avarijos vietoje radau raketos „oras-oras” fragmentus, nors iki to laiko rusai tikino, kad naikintuvas buvo neginkluotas. Radęs raketos fragmentus, nedelsiant apie tai pranešiau V.Tutkui. Be to, esu vienintelis lakūnas Lietuvoje, kuris penkerius metus pilotavo panašaus tipo lėktuvą su panašia ginkluote. Skraidžiau „Mig-27” naikintuvu su identiška navigacine ir ginkluotės valdymo sistema. Todėl ir gavau leidimą susisiekti su Rusijos armijos atstovais. Juk tarnaudamas Sovietų Sąjungos kariuomenėje dvejus metus kaip vyresnysis leitenantas buvau geriausias bataliono lakūnas.
– Kaip atrodė raketos fragmentai?
– Pliaupiant lietui naikintuvo avarijos vietoje aštuonias valandas šliaužiojau keliais ir atpažinau raketos fragmentus pagal unikalias detales. Negailėdamas savęs tą patį darė ir generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Su Šakių prokuratūros ir policijos pareigūnais iš tikrųjų padirbėjome vaisingai ir, manau, tyrimui davėme nemažai naudos. Juk buvo rastos radioaktyvios dalys.
– Prieš atleidžiant Jus iš kariuomenės, iš pradžių Jums buvo apribotas darbas su valstybės paslaptį turinčia informacija. Vėliau pateikti kaltinimai ryšiais su Rusijos karinių oro pajėgų šeštosios armijos vadovais. Šiai armijai priklausė ir Lietuvoje sudužęs naikintuvas „Su-27”.
– Visa tai juokinga. Lietuvos tyrimo komisijai tik siekiau gauti naudingos informacijos, o tai padaryti įsakė Kariuomenės vadas V.Tutkus. Baisu, kai pabėgęs iš SSRS kariuomenės dabar esu paskelbtas beveik išdaviku.
– Ar su Kariuomenės vadu buvote geri draugai?
– Mes iki šiol esame draugai. Atleidimą iš tarnybos nesieju su draugyste. V.Tutkaus taip pat nekaltinu dėl to, kas įvyko. Bet yra įsakymas – esu visiškai atleistas iš KOP vado pareigų ir apskritai iš kariuomenės. Beje, V.Tutkus man paskambino ir pranešė, kad atvažiuoja į svečius. Bet atvyko su saugumiečiais, kurie paėmė visus užrašus ir telefoną. Jame buvo nemažai mano kolegų telefono numerių.
– Nukritus naikintuvui „Su-27”, aukšti kariuomenės vadai su krašto apsaugos ministru Gediminu Kirkilu iš pradžių bandė raminti visuomenę, kad nieko neįvyko. Vėliau paaiškėjo, kad lėktuvas nukrito su visa ginkluote. Ar Jūs taip pat galvojate, kad nieko neįvyko?
– Visiškai palaikau ministrą, kuris pasielgė itin atsakingai.
– Gal vis dėlto tapote politinių žaidimų auka?
– Nelaikau savęs auka. Esu karininkas, bet ne auka.
– Kokia Lietuvos kariuomenės grandis buvo silpniausia, kai Plokščių kaime sudužo naikintuvas „Su-27”?
– Nebuvau tyrimo komisijos nariu, todėl privalau susilaikyti nuo bet kokių komentarų. Ekspertai šį įvykį ištirs.
– Po atleidimo iš kariuomenės iš ko pirmiausiai sulaukėte pagalbos?
– Visų pirma iš buvusių kolegų. Gaila, kad neturiu nė vieno jų telefono. Esu sutrikęs ir prislėgtas. Šie įvykiai – patys baisiausi mano gyvenime.
– Prislėgtas todėl, kad jie neatvažiuoja ir nepaskambina?
– Labiausiai slegia tai, kad Lietuva prarado pasitikėjimą manimi, nors šalies kariuomenei atidaviau visą gyvenimą. Iš manęs atėmė visas ryšio priemones, neturiu buto, neturiu pinigų. Nieko neturiu. Viską, ką užsidirbau, iš manęs atėmė.
– Kokių vaistų paskyrė gydytojai?
– Vartoju tuos vaistus, kurie šiandien padeda išgyventi. Vaistų sąrašas labai ilgas. Į ligoninę mane atvežė priešinfarktinės būsenos. Atleidimas iš kariuomenės – didžiulis smūgis. Šiuo metu svarbiausia suprasti, kas įvyko ir kodėl.
– Kaip jaučiasi šeima?
– Dieve, aišku, blogai. Kalbėjausi ir su žmona, ir su dukterimi. Jos jaučiasi nekaip. Dabar labiausiai bijau dėl šeimos. Nenoriu, kad ji būtų terorizuojama.
– Ko nespėjote padaryti būdamas KOP vadu?
– Vadovauti KOP pradėjau tik praėjusių metų rugsėjo 6-ąją, todėl visi darbai buvo nukreipti į ateitį. Rengiausi ilgalaikiams projektams, bet apie juos dabar nenoriu kalbėti. Jaučiuosi pažemintas, neįvertintas ir sugniuždytas.
Gediminas Stanišauskas