Automagistralės „Via Baltica” statytojus užgriuvo netikėti rūpesčiai.
Pasvalio rajone, ties Paįstriečių kaimu, po poros savaičių planuotus pradėti greitkelio ruožo platinimo darbus gali tekti atidėti.
Netikėtai paaiškėjo, kad visiškai šalia kelio, kurį rengiamasi platinti, yra užkasti vokiečių kareivių palaikai. Nedaug trūko, kad to nežinoję darbininkai būtų pradėję rausti šalikelę.
Prabilo po 60 metų
Pavojaus varpais pirmieji mušti pradėjo Paįstriečių kaimo gyventojai.
Sunerimę žmonės kreipėsi į mūsų dienraštį. Jie papasakojo, kad baigiantis Antrajam pasauliniam karui netoli jų kaimo rusai sušaudė ir griovyje užkasė dešimt vokiečių kareivių.
Paįstriečiai nuogąstavo, kad tarptautinės magistralės važiuojamąją dalį platinantys kelininkai neišniekintų deramai nepalaidotų, tik žemėmis užpiltų vokiečių palaikų.
Ši vieta net nepažymėta – nei kapai supilti, nei aptverta tvorelė, nei paminklai pastatyti.
Naujiena pribloškė
Kai šią žinią „Panevėžio ryto” korespondentas pranešė tarptautinės automagistralės „Via Baltica” plėtros darbų projekto vadovui Danieliui Žigui, šis buvo gerokai priblokštas.
„Teks kažką galvoti. Kelio per kaulus tikrai negalėsime tiesti”, – sakė jis.
Paįstriečių kaimo gyventojai „Panevėžio rytui” sakė manantys, kad vokiečių karių palaikai turėtų būti iškasti ir su pagarba perlaidoti kapinėse.
Kareivių drabužių nepirko
Paįstriečių kaimo gyventoja 80 metų Agota Debesienė pasakojo, jog vokiečius rusų kareiviai nušovė 1944-ųjų vasaros pabaigoje.
„Gretimame Talačkonių kaime dar stovėjo Vokietijos kariuomenės daliniai, o nuo Panevėžio pusės atėjo rusai. Jie nuo mūsų sodybos kelio link išsikasė apkasus, pasistatė kulkosvaidžius”, – 60 metų senumo įvykius prisiminė kaimo senbuvė.
Išsigandusi, jog gali nukentėti per priešų susišaudymą, moteris, palikusi gyvulius ir visą turtą, Įstro upelio pakraščiu nubėgo pas gimines į Jurgėnų kaimą.
Ten, kol vyko mūšiai, ji slėpėsi svainio sodybos rūsyje.
Kitą dieną grįžusiai į namus A.Debesienei rusai siūlė pirkti nuo nušautų vokiečių kareivių nuvilktų drabužių. Tačiau paįstrietė tai daryti griežtai atsisakė.
Tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje moteris su vyru dviem arkliais traukiama pjaunamąja mašina pjovė kviečius. Priartėjus prie kelio, kur buvo užkasti vokiečių kūnai, jiems nosis ėmė riesti pradėjusių irti negiliai užkastų lavonų smarvė.
Užkasti lavonus vertė vietinius
Daugiausia apie nušautų vokiečių karių amžinojo poilsio vietą „Panevėžio rytui” papasakojo Pušaloto miestelyje gyvenantis 76 metų Vladas Mitka.
Pensininko teigimu, 1944-ųjų rugpjūčio mėnesį, rusams įsitvirtinus Paįstriečių kaime, iš Talačkonių keturiais kariniais džipais Panevėžio link važiavo vokiečių kareiviai. Jie pateko į rusų pasalą ir buvo nušauti.
Kitą dieną vietinius gyventojus Raudonosios Armijos kareiviai nuvarė užkasti dešimties nušautų jų priešininkų, gulėjusių pakelės griovyje.
Vokiečių kareivius žūties vietoje laidojo tuomet 14-metis V.Mitka, trejais metais vyresnis jo brolis Klemensas Morkevičius ir jų kaimynas Jonas Velykis. Abu pastarieji jau iškeliavę Anapilin.
„Nušautus kareivius laidojome pakelėje, už stovėjusio akmeninio kryžiaus. Pirmas buvo užkastas maždaug už 30 metrų nuo jo. Vokiečiai, vilkėję vienais apatiniais, gulėjo kelių dešimčių metrų ilgio atkarpoje. Rusai buvo nuvilkę jų uniformas, nuavę batus, pasiėmę visus jų daiktus. Vienam kareiviui buvo nutraukta galva”, – pamatyto vaizdo iki šiol pamiršti negali pušalotietis.
Nuotraukos neišsaugojo
V.Mitka prisimena atkreipęs dėmesį, jog visi vokiečiai buvo geltonplaukiai vyrai. Jų palaikai buvo užkasti negiliai, kelių dešimčių centimetrų gylio griovyje.
Kol lietuviai dirbo, rusai juos saugojo. Praskrendant Vokietijos armijos ženklais pažymėtam lėktuvui, duobkasiams jie liepė gultis ant žemės.
Pušaloto miestelio gyventojas mano, jog dabar, prasidėjus tarptautinės magistralės „Via Baltica” važiuojamosios dalies platinimo darbams, būtų geriausia proga iškasti vokiečių kareivių palaikus ir juos palaidoti kapinėse.
Prieš porą metų į V.Mitkos namus Pušalote buvo atvažiavę keli vokiečiai. Svečiai paprašė parodyti jų tautiečių amžinojo poilsio vietą. Tačiau apie kareivių palaikų perlaidojimą atvykėliai nieko nekalbėjo.
Kalbinta Paįstriečių kaimo gyventoja Pranutė Juzeliūnienė tvirtino po minėto vokiečių sušaudymo lauke radusi iš vieno jų kišenės iškritusią šeimos nuotrauką.
Kaip spėja moteris, joje kareivis buvo nusifotografavęs su žmona ir mažu vaikeliu. Deja, šios fotografijos paįstrietė neišsaugojo.
Savivaldybei – naujiena
Kad Paįstriečių kaimo pakelėje yra palaidoti vokiečių kareiviai, naujiena buvo ir Pasvalio rajono savivaldybei.
„Man skambino 9 rajono gyventojai, nurodę vietas, kur karo metu buvo užkasti rasti vokiečių kareivių palaikai. Tačiau apie 10 jų palaidojimo vietą Paįstriečių kaime girdžiu pirmą kartą”, – neslėpė Pasvalio rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus specialistė Virginija Varanauskienė.
Ji mūsų dienraščiui sakė, jog Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga rūpinasi tautiečių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais, perlaidojimu.
Artimiausiu metu iš Vokietijos turėtų atvykti šios sąjungos ekshumatorių grupės Lietuvoje vadovas Manfredas Drobe.
„Gal tada ir bus nuspręsta, ką daryti su Paįstriečiuose užkastais palaikais”, – sakė V.Varanauskienė.
Ant kaulų nedirbs
Pasak automagistralės „Via Baltica” plėtros darbų projekto vadovo D.Žigo, maždaug po poros savaičių bus perduotas suremontuotas greitkelio ruožas nuo Pasvalio iki Talačkonių kaimo.
Tuomet kelio remonto darbai turėjo prasidėti ir ties Paįstriečių kaimu.
Tačiau dabar situacija keičiasi.
„Turėsime organizuoti vokiečių kareivių palaikų iškasimą ir jų perlaidojimą kapinėse. Mirusiems žmonėms reikia atiduoti deramą pagarbą”, – tvirtino D.Žigas.
Jis žadėjo artimiausiu metu susisiekti su Pušaloto miestelyje gyvenančiu V.Mitka, kad šis tiksliai parodytų nušautų vokiečių kareivių palaidojimo vietą.
Sigitas Savickas
„Panevėžio rytas”