Šiandien į Lietuvą atvykstantis Rusijos naftos milžinės „LUKoil” vadovas Vagitas Alekperovas neslepia, kad „Mažeikių nafta” kompanija yra gyvybiškai reikalinga.
„LUKoil” vadovas nemato nieko keista, kad naująjį naftos perdirbimo įmonės savininką greičiausiai lems politiniai, o ne ekonominiai išskaičiavimai.
Galimybe įsigyti „Mažeikių naftos” akcijų iš „Jukos” domisi nemažai Rusijos ir tarptautinių naftos grupių, įskaitant „Gazprom”, TNK-BP, „KazMunaiGaz”.
Vizito į Vilnių išvakarėse „LUKoil” prezidentas V.Alekperovas atsakė į „Lietuvos ryto” klausimus.
– Kaip pačią „LUKoil” kompaniją paveikė darbas kartu su JAV kompanija „ConocoPhillips”? Kokią naudą iš šio sandorio gauna abi bendrovės?
– Strateginis „LUKoil” tikslas – tapti viena didžiausių pasaulyje naftos verslo kompanijų.
Kitaip tariant, konkuruoti kaip lygus su lygiu su tokiais milžinais kaip BP arba „Exxon Mobil” pagal gamybos ir finansų rodiklius, veiklos geografiją, bendrovės valdymo kokybę.
Partnerystė su kompanija „ConocoPhillips” leidžia priartėti prie šio tikslo. Ji dalijasi su mumis pačiu svarbiausiu – patirtimi kuriant efektyvų tarptautinį naftos verslą.
Taip pat viliamės, kad ši partnerystė įgis globalinę reikšmę.
„LUKoil” dirba pagrindiniuose pasaulio naftos gavybos regionuose: Rusijoje, Kaspijos jūros baseine, Artimuosiuose Rytuose. Mes suinteresuoti tapti pagrindiniais žaliavos tiekėjais Europoje, Azijoje, JAV. Partnerystė su „ConocoPhillips” padės įveikti šią užduotį.
Kokia nauda „ConocoPhillips” iš draugystės su „LUKoil”?
Pirmiausia tai – plėtros galimybė Rusijoje. Praėjo tik metai nuo to laiko, kai ši amerikiečių kompanija įsigijo 7,6 proc. „LUKoil” akcijų, o mes jau įsteigėme bendrą žaliavos gavybos įmonę šiaurinėje europinės Rusijos dalyje. Šiandien ji sėkmingai veikia.
– Ne tik užsienio, bet ir Rusijos žiniasklaida, tarptautiniai ekspertai „LUKoil” vis dar laiko Kremliaus įtakoje esančia milžine, nors bendrovė 100 proc. yra privati. Kiek „LUKoil” akcijų valdo Rusijos piliečiai, jeigu „ConocoPhillips” oficialiai skelbiasi turinti tik 7 proc. akcijų?
– Mūsų kompanija iš tiesų yra visiškai privati. „ConocoPhillips” šiandien priklauso daugiau nei 12 proc. „LUKoil” akcijų. Pagal galiojančius susitarimus šis paketas gali būti padidintas iki 20 proc. Be to, daugiau nei 60 proc. „LUKoil” akcijų yra laisvoje prekyboje.
Rusijoje esame lyderiai, o kompanijos skaidrumą įrodo akcijų listingavimas Londono biržoje.
Vienintelis dalykas, kuriuo valstybė gali naudotis darydama įtaką „LUKoil”, – tai vidaus ir tarptautinių įstatymų leidyba. Kaip ir kiekviena tarptautinė kompanija, mes laikomės įstatymų tos šalies, kurios teritorijoje dirbame.
– Įtarimus dėl priklausomybės Rusijos valdžiai sustiprino žinia apie „LUKoil” bendradarbiavimą su valstybine įmone „Gazprom”. Kodėl „LUKoil” reikalinga „Gazprom” pagalba?
– „LUKoil” šiuo metu transformuojasi iš naftos į naftos ir dujų kompaniją. Po 10 metų dujos užims trečdalį visos mūsų gavybos.
Rusijoje mums priklauso milžiniškų dujų telkinių Vakarų Sibire eksploatavimo licencijos. Jau atidarytas pirmasis Nachodkinskojės telkinys. „LUKoil” dujos vartotojams patenka „Gazprom” magistralinėmis trasomis.
Be susitarimo su „Gazprom” mes negalėtume realizuoti išgautų dujų, o tai reiškia, kad mūsų projektai būtų nepelningi.
– Kokia nauda iš to galėtų būti Lietuvai, perkančiai dujas iš „Gazprom”?
– „LUKoil” atstovauja savo akcininkų interesams ir daugiau nieko. Kompanija niekada nebuvo ir nebus įtaką darančiu instrumentu – nei „Gazprom” Lietuvai, nei Lietuvos „Gazprom”.
Tuo atveju, jei įsigytume „Mažeikių naftos” akcijas, mūsų pagrindinė užduotis būtų stabilus žaliavos tiekimas, bendrovės modernizavimas bei geros kokybės naftos produktų tiekimas vartotojams palankiomis kainomis.
– „LUKoil” jau ne pirmą kartą siekia „Mažeikių naftos” akcijų. Kaip pasikeitė pati jūsų vadovaujama kompanija nuo 1999 metų, kai nesėkmingai ketinta įsigyti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonę?
– „LUKoil” buvo pasiruošusi derėtis dėl kontrolinio „Mažeikių naftos” akcijų paketo ir 1999 metais, kai ją įsigijo „Williams International”, ir 2002 metais, kai paketą perėmė „Jukos”.
Nuo to laiko praėjo treji metai, per juos „LUKoil” kompanijoje pasikeitė valdymo sistema. 2002 m. prasidėjo kompanijos restruktūrizavimas. Nuo tada „LUKoil” pradėjo plėstis ne tik „į plotį” – daugiau gamindama, bet ir „į gylį” – didindama veiklos efektyvumą.
– Kodėl nusprendėte vėl pretenduoti į Mažeikių įmonės akcijas?
– Mūsų kompanija jau seniai sėkmingai veikia Baltijos regione. Mes visą regioną laikome vientisu ir čia stengiamės paskirstyti savo pajėgumus tokiu principu, kad verslo rūšys viena kitą papildytų.
Šiandien „LUKoil” eksploatuoja 22 naftos bazes ir 975 naftos produktų pardavimo vietas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Šiaurės Vakarų Rusijoje – taip pat.
Tačiau mūsų veiklos rodikliams neigiamą įtaką daro tai, kad neturime savo naftos perdirbimo įmonės šiame regione.
Degalus gamina arba vietiniai perdirbėjai, arba produkcija vežama iš Rusijos bei Baltarusijos. Tai eikvoja kompanijos lėšas.
Mes svarstome keletą variantų, kaip ištaisyti šią padėtį. Turiu mintyse bendradarbiavimą su naftos perdirbimo įmonėmis Baltijos regione bei projektų vykdymą pačioje Rusijoje. Neslėpsiu – mums itin svarbu įsigyti „Mažeikių naftos” akcijų.
– Kaip vertinate kai kurių Lietuvos politikų perspėjimus, kad „LUKoil” atėjimas į „Mažeikių naftą” keltų grėsmę nacionaliniam saugumui?
– Aš nenorėčiau vertinti Lietuvos politikų teiginių. Bet esu tikras, kad nė vienas iš daugiau kaip 59 tūkst. mūsų akcininkų nėra suinteresuotas kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
– Anksčiau esate minėjęs, jog jau prasidėjo „LUKoil” ir „Jukos” derybos dėl „Mažeikių naftos” akcijų. Kokia šiuo metu yra derybų eiga?
– Mes deramės su visomis suinteresuotomis pusėmis: ir su „Jukos”, ir su Lietuvos Vyriausybe.
Tačiau komentuoti derybų eigą yra kol kas per anksti.
– Kokį vaidmenį renkantis būsimą „Mažeikių naftos” pirkėją vaidina politiniai išskaičiavimai?
– Nuo sėkmingos „Mažeikių naftos” veiklos priklauso Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Todėl aš nematau nieko neįprasta, kad Lietuvos valdžia su ypatingu stropumu renkasi investuotoją šiai kompanijai.
Ar tai galima vadinti politiniu išskaičiavimu? Ko gero – taip, jei politiniai išskaičiavimai padeda išsaugoti šalies politinį ir ekonominį stabilumą.
– Tačiau Rusijos valdžios įtaka energetikos ūkiui tik auga. Kaip manote, kokią įtaką „Mažeikių naftos” akcijų pardavimui gali padaryti Kremlius?
– Klausimas dėl galimos Rusijos valdžios įtakos „Mažeikių naftos” akcijų pardavimui labiau susijęs su teisine plotme – su tomis problemomis, su kuriomis susidūrė „Jukos” savo tėvynėje.
Kitų grėsmių sutarčiai pasirašyti aš nematau.
Marius Jokūbaitis