Dar nepasibaigus Rusijos naikintuvo katastrofos tyrimui vakar paaiškėjo pirmoji jos auka – posto neteko karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Jonas Marcinkus.
Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas aukštą karininką atleido po to, kai specialiosios tarnybos pasiūlė iš J.Marcinkaus atimti teisę dirbti su slapta informacija.
Nei krašto apsaugos ministras G.Kirkilas, nei kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus neneigia, kad J.Marcinkaus atleidimas yra susijęs ir su Rusijos naikintuvo Su-27 katastrofos tyrimu.
J.Marcinkus pastarosiomis savaitėmis palaikė ryšius su rusų kariškiais, taip pat – kai kuriais Rusijos ambasados Lietuvoje atstovais.
„Lietuvos ryto” žiniomis, šiuos pokalbius užfiksavo Valstybės saugumo departamentas.
Liežuvį atrišdavo ir alkoholis
Karinių oro pajėgų vadas šių pokalbių metu galėjo būti pernelyg atviras. Jis atskleisdavo informaciją apie tyrimą, komentuodavo vadovybės veiksmus tiriant naikintuvo katastrofos priežastis.
Tokį jo atvirumą galėjo išprovokuoti alkoholis.
J.Marcinkus neneigia jaučiantis svaigalų potraukį.
Sužinojęs apie krašto apsaugos ministro G.Kirkilo sprendimą atleisti jį iš pareigų, 41 metų J.Marcinkus pasijuto blogai ir kreipėsi į medikus.
Pribloškė netikėta žinia
„Aš sugniuždytas, pažemintas ir nepagrįstai apkaltintas”, – gulėdamas Kauno 2-osios klinikinės ligoninės palatoje vakar kalbėjo buvęs karinių oro pajėgų vadas, kuris apie tyrimo eigą informuodavo Rusijos atstovus, tačiau kategoriškai atsisakydavo bendrauti su Lietuvos žiniasklaida.
Ligoninėje prie lovos ant spintelės buvo padėtas rožinis ir švč. Mergelės Marijos paveikslėlis, o lagamine po stalu – visas šūsnis dokumentų su informacija apie naikintuvus Su-27.
Kaunietis atrodė palūžęs ir tikino negalįs suvokti, kodėl prarado vadovybės pasitikėjimą.
„Nesijaučiu nusikaltęs – nieko neišdaviau, nieko nepardaviau”, – dievagojosi J.Marcinkus, Lietuvos karinėse oro pajėgose tarnavęs nuo 1992 metų.
Iš kabineto – į ligoninę
Netikėtą naujieną kariškis išgirdo praėjusį ketvirtadienį krašto apsaugos ministro G.Kirkilo kabinete.
„Ministras man tiktai pranešė, kad praradau pasitikėjimą ir todėl neteksiu karinių oro pajėgų vado posto”, – pasakojo J.Marcinkus.
Pulkininkas prasitarė iš kariuomenės vado girdėjęs kaltinimus, esą jis išdavė tėvynę.
J.Marcinkus iškart prarado leidimą susipažinti su slapta informacija, taip pat neteko tarnybinio mobiliojo ryšio telefono.
Vyriškis tvirtino tuomet pasijutęs prastai, todėl buvo nugabentas į karo medicinos punktą.
Gavęs vaistų jis grįžo į Kauną, tačiau vakare pajuto stiprų skausmą širdies srityje ir atsidūrė ligoninėje.
„Gydytojai paaiškino, kad dar po poros valandų jie jau nebūtų galėję man padėti”, – susirūpinęs kalbėjo J.Marcinkus.
Neįtraukė į tyrimo komisiją
Pulkininkas labai nustebo, kad nebuvo įtrauktas į komisiją, tiriančią Rusijos naikintuvo Su-27 avarijos priežastis.
Bet netrukus tyrėjai patys paprašė konsultacijų – mat kaunietis buvo daug skraidęs naikintuvais Mig-27, kuriuose naudojama tokia pat navigacijos sistema kaip ir sudužusiame orlaivyje.
Pulkininkas tvirtino, kad jo turima informacija padėjo surasti naikintuvo raketų nuolaužų, nors iš pradžių apie raketas rusai neprasitarė.
Informacija skriejo į Rusiją
Pasak J.Marcinkaus, pirmasis ryšį su juo užmezgė Rusijos karinių oro pajėgų šeštosios armijos, kuriai priklausė nukritęs naikintuvas, vadas generolas majoras Vladimiras Sviridovas. Jis paprašė žinių iš įvykio vietos.
Pulkininkas teigė apie šį prašymą pranešęs Lietuvos kariuomenės vadui V.Tutkui. „Jis man leido kalbėti, jei gauta informacija padės atskleisti katastrofos aplinkybes”, – pasakojo J.Marcinkus.
Bet vienu pokalbiu J.Marcinkus neapsiribojo. Antrą kartą su V.Sviridovu jis telefonu kalbėjosi praėjus keturioms dienoms po naikintuvo sudužimo.
„Šakių rajono prokurorai pranešė aptikę iš naikintuvo iškritusių dokumentų skiaučių, pasiteiravo, ar jie man įdomūs, – pasakojo kaunietis. – Aš iš karto paskambinau V.Sviridovui ir pasiteiravau, ar šie dokumentai gali būti svarbūs.
Paaiškėjo, kad pareigūnai rado skrydžio plano fragmentus”.
Gerdavo, bet su saiku
J.Marcinkus nepaneigė ir sklindančių kalbų apie tai, kad turėjo problemų dėl alkoholio. Jis pripažino jautęs potraukį į svaigalus, tačiau tarnyboje negerdavęs.
Pulkininkas neslėpė, kad švenčių metu išlenkdavo taurelę stipresnio gėrimo, tačiau visada jautė saiką ir neprarasdavo atsakomybės jausmo: „Kariuomenės vadas irgi sakydavo gavęs žinių, kad geriu, bet niekas tarnybos metu nėra matęs manęs apspangusio”.
Užkliuvo neįprastas elgesys
Tuo tarpu G.Kirkilas vakar teigė, kad sprendimas atleisti J.Marcinkų buvo neišvengiamas: „Praradus teisę dirbti su slapta informacija, kito kelio nebuvo”.
Ministras patvirtino, kad kariškis turėjo problemų dėl alkoholio.
Nors pulkininkas išgerdavo ne tiek ir daug, tačiau alkoholis daręs jam neigiamą poveikį.
Ministras pripažino, kad J.Marcinkaus elgesys ir šiaip buvo keistokas, tačiau smulkiau nepaaiškino, kokie konkrečiai veiksmai sukėlė įtarimų.
Įrodymus matuoja kilogramais
Kariuomenės vadas V.Tutkus „Lietuvos rytui” vakar patvirtino, kad pasitikėjimą praradusiam kariškiui buvo siūloma pačiam pasitraukti iš pareigų, tačiau šis atsisakė.
Generolo teigimu, atleisti karinių oro pajėgų vadą buvo rimtų priežasčių: „Gavome faktų, kodėl jis neturi teisės dirbti su slapta informacija. Mes turime kilograminių įrodymų”.
Paklaustas, ar dėl šio kariškio įtarimų buvo kilę anksčiau, V.Tutkus išsisuko nuo aiškaus atsakymo: „To dokumentais nepatvirtinsi. Bet tai, kas įvyko praėjusią savaitę, man tikrai buvo visiškai netikėta”.
Gavo tik vienkartinį leidimą
V.Tutkus kategoriškai paneigė, kad buvo davęs leidimą J.Marcinkui kalbėtis telefonu su Rusijos kariškiais.
Pulkininkas iš tiesų prašė leidimo paskambinti Rusijos karinių oro pajėgų šeštosios armijos vadovui – mat norėjęs pasitikslinti, kiek sudužusiame naikintuve buvo raketų.
„Pasitaręs su ministru tokį vienkartinį leidimą jam daviau.
Tačiau daugiau leidimų bendrauti su rusais nebuvo duota. Jis tokių leidimų ir neprašė”, – teisinosi generolas.
Kariuomenės vadas irgi patvirtino, kad J.Marcinkus teisės dirbti su slapta informacija neteko ne dėl šio pokalbio: „Tai neturėjo įtakos sprendimui jį atleisti. Šis pokalbis įvyko dar prieš tai, kai jis rimtai prisidirbo”.
Įžvelgia ir savo kaltę
Prieš metus J.Marcinkų karinių oro pajėgų vadu rekomendavęs skirti V.Tutkus „Lietuvos rytui” įvardijo kelias priežastis, kurios galėjo nulemti įtartiną kariškio elgesį. Lietuvos kariuomenės vadas svarstė, kad pulkininkui gal koją pakišo nervinė įtampa ir sudėtingas darbas: „Galbūt siūlydamas jį į šias pareigas aš nepakankamai įvertinau jo psichologines ir moralines savybes. Tačiau visos mano įvardytos priežastys nepateisina jo poelgio”.
Generolas nesiėmė vertinti, ar šis J.Marcinkaus poelgis gali buvusiam kariškiui užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.
Paskirtas laikinas vadovas
Laikinai karinių oro pajėgų vadu vakar paskirtas iki šiol jį pavadavęs pulkininkas leitenantas 36 metų Artūras Leita. Jis 1991-aisiais yra baigęs Rusijos Syzranės aukštąją karo aviacijos lakūnų mokyklą, o 2001 metais – Baltijos gynybos koledžą Estijoje.
J.Marcinkus karinių oro pajėgų vadu buvo paskirtas praėjusių metų rugsėjį. Iki šio paskyrimo jis mokėsi JAV karinių oro pajėgų vadų ir štabo karininkų koledže Alabamos valstijoje, trumpai tarnavo NATO štabe.
J.Marcinkus yra baigęs Jeisko (Rusija) aukštąją karo lakūnų mokyklą ir įgijęs naikintuvo-bombonešio lakūno specialybę.
Tadas Ignatavičius, Arūnas Karaliūnas