Praėjusiais metais bendras euro zonos šalių valdžios sektoriaus deficitas siekė 2,7, o ES – 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat”.
Palyginti su 2003-iaisiais, euro zonos ir ES šalių valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 3 proc. BVP. Tuo tarpu valstybės skola euro zonoje nuo 70,4 proc. padidėjo iki 70,8 proc. BVP, o ES – nuo 63 proc. iki 63,4 proc. BVP.
Praėjusiais metais didžiausias valdžios sektoriaus deficitas buvo užfiksuotas Graikijoje (6,6 proc.), Vengrijoje (5,4 proc.), Maltoje (5,1 proc.) ir Kipre (4,1 proc.). Didesnis ar lygus 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas taip pat buvo užfiksuotas Lenkijoje (3,9 proc.), Vokietijoje (3,7 proc.), Prancūzijoje (3,6 proc.), Italijoje (3,2 proc.), Slovakijoje (3,1 proc.), Didžiojoje Britanijoje (3,1 proc.), Čekijoje (3 proc.) ir Portugalijoje (3 proc.).
Šešių ES valstybių narių valdžios sektorių balansai buvo pertekliniai: Danijos (2,3 proc.), Suomijos (2,1 proc.), Estijos (1,7 proc.), Švedijos (1,6 proc.), Airijos (1,4 proc.) ir Belgijos (0 proc.).
Apskritai valdžios sektoriaus balansas pagerėjo šešiolikoje šalių, o aštuoniose – pablogėjo.
2004 m. mažiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo užregistruotas Estijoje (5,5 proc.), Liuksemburge (6,6 proc.), Latvijoje (14,7 proc.) ir Lietuvoje (19,6 proc.). Aštuoniose šalyse šis rodiklis buvo didesnis nei 60 proc. BVP: Graikijoje (109,3 proc.), Italijoje (106,5 proc.), Belgijoje (95,7 proc.), Maltoje (75,9 proc.), Kipre (72 proc.), Vokietijoje (66,4 proc.), Prancūzijoje (65,1 proc.) ir Austrijoje (64,3 proc.).
Praėjusiais metais euro zonos šalių valdžios sektoriaus išlaidos sudarė 48,1 proc. BVP, o pajamos – 45,4 proc. ES rodikliai atitinkamai siekė 47,6 proc. ir 45 proc.
2005-09-26 12:52