Dievybes paprastuose daiktuose įžvelgiantys žmonės puola į fanatizmą. Jėzaus veidą ar švenčiausios mergelės siluetą primenančios dėmės buityje sutraukia minias garbintojų. Vargu, ar tai tikrieji apreiškimo ženklai.
Marija ant sumuštinio
2004 metais Floridoje Diana pardavė sumuštinį su sūriu aukcione už 28 000 dolerių. Sumuštinis buvo 10 metų senumo, o jį įsigijo vienas kazino. Klausiate, kaip tai įmanoma? Pasirodo, sumuštinio apskrudimai priminė švenčiausiosios mergelės Marijos portretą. Apie nenuginčijamą sumuštinio „šventumą” byloja faktas, kad per dešimtį metų plastikinėje dėžutėje laikomas maisto produktas nesupelijo. Įdomu, kodėl savo rankose turėjusi neįkainojamą relikviją moteris pardavė ją „velnio namams”.
Išgirdęs apie sumuštinio pardavėjai nubyrėjusią sumelę, Fredas Vanas iš Ontario pasauliui parodė dar vieną keliaklupsčiavimo vertą „relikviją”. Iš pažiūros ji atrodo kaip paprasta žuvų lazdelė, tačiau iš tiesų iš jos apanglėjimų žvelgia ne kas kitas, o pats Jėzus Kristus. Jau dvejus metus žuvų lazdelė kruopščiai saugoma šaldymo kameroje. Kalbama, kad senesni žmonės, eidami pro Fredo namus, nusiima kepures ir persižegnoja.
Kristus geldelėje
Šių metų pradžioje pasaulio tikintiesiems buvo pasiūlyta dar viena „šventa relikvija”. Vieno italų baro savininkas Mateo Brandis sakėsi radęs austrę, kurios kriauklėje buvo matomas kaip du vandens lašai į Jėzų panašus veidas. Kriauklės turinys buvo suvalgytas prieš dvejus metus, o kiautas dar laukia naujo savininko.
Kartais tereikia geros fantazijos, kad pritrauktum minias piligrimų. 2000-aisiais Australijos mieste Portgermeine kažkas pranešė apie dievišką apsireiškimą ant paprastos medinės tvoros. Stebuklo esmė – šviestuvo šviesos, tvoros ir medžio šešėlio derinys. Vargiai kažkokią konkrečią formą primenantis šešėlis pritraukė šimtus stebuklų ištroškusių piligrimų.
Trukdė darbą ligoninei
2003 metais Miltono ligoninėje netoli Bostono iškilo nemaža su religiniais fanatikais susijusi problema. Ligoninės darbuotojai kreipėsi pagalbos į vietinę katalikų bažnyčią. Dešimtys tūkstančių piligrimų būriuodavosi ligoninės kieme ir trikdė normalų gydymo įstaigos darbą. Pasirodo, šio sambrūzdžio priežastis – trečio aukšto lange pasirodžiusi Marija su kūdikiu. Tačiau ligoninės personalas nemano, kad balkšva dėmė ant lango yra koks nors stebuklas. Tiesiog tarp langų pateko cheminiai garai ir suformavo į žmogaus siluetą panašią dėmę.
Avinėlis, palytėtas Alacho
Tačiau ne visi pamišėliai dėl į dievybes panašių daiktų yra katalikai. Tokių patiklių žmonių atsiranda ir tarp musulmonų. 2004 metais Palestinoje žmonės iš toli keliaudavo pažiūrėti „dievo avinėlio”. Avinėlis buvo jaunas ir sveikas, tačiau ant jo rudo kailiuko baltavo į arabišką žodį „Alachas” panašios dėmelės. Ėriuko savininkas Jahijas Atrašas įsitikinęs, kad tai dievo ženklas. Gyvūnas gimė tą pačią dieną, kai buvo nužudytas dvasinis hamų lyderis Šeikas Achmedas Jasinas.
Pasakojo apie stebuklą
Dar vienas „apsireiškimas” įvyko vakarų Sasekse. Burges Hile nepraktikuojantis indusas Seudutas Maunikas nupjautos gudobelės šakos vietoje išvydo kažkokį veidą. Apie keistą medį jis papasakojo savo žmonai, o ši, vos tiktai pažvelgusi, ėmė tvirtinti, kad tai Jėzus. Indų porelę aplankė vietinė pastorė Eleinė Tomas, kuri patvirtino, jog tai – dievo ženklas.
Vėliau paaiškėjo, kad kažkokia nepaaiškinama jėga pastūmėjo S.Mauniką nueiti į savo sodo galą, kuriame auga gudobelė, nors šiaip jis nemėgo ten sėdėti. Porelė iki šiol įsitikinusi, kad tai stebuklas. Iš karto po stebuklingo atradimo indai buvo pakviesti papasakoti apie tai vietos tikintiesiems.
Baiminasi spūsčių
Vienoje Ganos sostinės grotoje ant sienos pastebėta dėmė, primenanti žmogaus veidą. Nors kokių nors konkrečių žmogaus veido bruožų įžiūrėti neįmanoma, dėmė iš karto buvo paskelbta Jėzaus Kristaus atvaizdu.
„Jėzaus veidas” yra delno dydžio. Jis aptiktas ant marmurinės sienos. Prie dėmės nuolat deginamos žvakės, o tūkstančiai čia atvykstančių tikinčiųjų bando paliesti tą vietą, kad būtų palaiminti. Kiti tiesiog meldžiasi grotoje arba prie jos. Pasklidus žiniai apie naują „apsireiškimą”, prireikė net policijos pagalbos. Imta būgštauti, kad spūsčių metu gali nukentėti žmonės.
Tačiau daugelis žmonių tokius „dievo ženklus” vertina skeptiškai. Atsitiktinai pasitaikančius įvairių daiktų panašumus į religinius simbolius žmonės panaudoja praturtėti arba išgarsėti. Kas atsitiktų, jeigu kiekvienas, išvydęs į žmogaus veidą panašią formą kavos puodelyje, keptos bulvės griežinėlyje ar prakaito dėmėje ant drabužio imtų skelbti tai dievo atvaizdu, o tūkstančiai religinių fanatikų imtų garbinti primityvius daiktus? Yra žmonių, manančių, kad būtent tokiu būdu atgimsta kadaise Mozės niekintas bei pačių tikinčiųjų kurstomas Aukso jaučio kultas.
Žygimantas Pauliukevičius