Spėjama, kad rugsėjo mėnesį ar spalio pradžioje Žemę vėl sudrebins požeminiai smūgiai. Tokia žinia sklando senokai. Jau prieš pusmetį apie tai rašė Rusijos spauda („Argumenty i fakty”). Pastaruoju metu perspėjimai vėl kartojami. Ir atrodo, jog mokslininkai teisūs. Žinoma, nurodyti labai konkrečią datą – sunku, tačiau šį kartą visos pasaulinės organizacijos, tyrinėjančios Žemės plutos judėjimus, yra vieningos nuomonės: Kamčiatkai ir Kurilams reikia laukti blogiausio!
Pasak specialistų prognozių, smūgio jėga pagal Richterio skalę sieks 7-9 balus. Tai tvirtina ne tik Kamčiatkos vulkanologijos instituto, bet ir Tarptautinio žemės drebėjimų ir matematinės geofizikos instituto bei Rusijos mokslų akademijos fizikos instituto mokslininkai.
Nors pirmieji būgštavimai nedaug ką privertė susimąstyti, tačiau šiandien pasaulio, išgąsdinto baisių gamtos anomalijų, reakcija jau kitokia: ruošiamos ligoninės, kaupiami medikamentai, rengiamos techninės priemonės. Rusijoje jau sukaupta ir nugabenta į Kamčiatką 75 tonos medikamentų. Ten išvyko kelios dešimtys prityrusių gelbėjimo specialistų. Kaip pranešama, jie gyvens pavojingiausiose vietose iki gruodžio, kada, kaip spėjama, laukiama pavojaus atoslūgio.
Kaip rašo žurnalistai, atrodo, jog sutikti numatomą tragediją pasiruošta, tačiau visuomenė pasigenda jos masto aiškesnio apibūdinimo iš mokslininkų pusės. O juk tarp jų esama specialistų, kurie jau seniai pateikė metodiką, kaip tyrinėti ir gana tiksliai nuspėti Žemės plutos būsimus poslinkius. Vienas jų – Baškirijos pedagoginio universiteto informatikos ir TASS katedros vyr. mokslinis bendradarbis R. Šagijevas. Jo nuomone, likus kelioms dienoms iki Žemės drebėjimo, jos elektromagnetinio lauko impulsyvumas žymiai susilpnėja. Taip pat kinta meteorologiniai procesai: kyla oro temperatūra, mažėja jo drėgnumas, pakinta geomagnetinis aktyvumas, smarkiai keičiasi atmosfera. Šaltas vanduo gręžiniuose, šaltiniuose kaista (Beje, tuo įsitikino ir Klaipėdos krašto gyventojai, sudrebėjus Žemei Kaliningrado srityje – V. P.), jame sutrinka radono balansas.”
Turint žinių apie tokius požymius, nustatyti katastrofos dieną jau nesunku.
Nėra vieningos nuomonės, kaip tokiems įvykiams ruoštis.
„Nemalonu, kad mūsų valdžia, kaip ir visada, nusprendė eiti savo keliu. Štai tik ką JAV ruošėsi uragano atakai. Ką jie darė? Per vieną parą iš Naujojo Orleano pakrantės evakavo milijoną žmonių! Sakykite, kam mums tiek visko reikia tempti į galimos tragedijos epicentrą – Kamčiatką? O gal būtų paprasčiau iš pavojingos seisminės zonos evakuoti gyventojus?” – klausia „Argumenty i fakty” žurnalistė Julija Tutina (rugsėjo 8 d. numeris).
Rusijos MA Irkutsko mokslinio centro Žemės plutos tyrimo instituto mokslininkai sukūrė labai originalią požeminių stichijų „malšinimo” schemą. Jos esmė tokia: vietoje, kur numatomas Žemės plutos sprogimas, reikia gręžti gręžinį, į jį nuleisti sprogmenis ir šachtą pripumpuoti vandens, kurio paskirtis – padidinti sprogimo zoną. Tada reikia sprogdinti. Nors tektoninis sluoksnis tokiu atveju pajudės, pasislinks, tačiau jau ne tokia katastrofiška jėga, kokia galima žmogui į šį procesą neįsikišus.
„Valdžia tvirtina, – rašo žurnalistė J. Tutina, – jog gyventojai gresiančią katastrofą turi sutikti nesijaudindami. Girdi, juk jie visuomet žinojo, kad gyvena seismiškai aktyvioje zonoje. Vadinasi, pasąmonėje jie tam ruošėsi. Ir nuostabiausia, kad žmonės tikrai nepanikuoja. Galbūt jie ramina save, kad Žemė jau „nuleido garą”, atverdama iš karto net tris vulkanus 6,2 balo jėga rugpjūčio 31 dieną Japonijoje. Ką gi, tikėsimės geriausio!”
Tačiau faktiškai grėsmė nemažėja. Maža to, kad ji reali Kamčiatkoje ir Kurilų salose: pasipurtyti Žemė gali ir Vakarų bei Rytų Kaukaze, Dagestane.
Vetusta Prišmantienė