Ignalinos atominės elektrinės uždarymas suduos smūgį ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, todėl abi šalys turėtų pagalvoti apie bendradarbiavimą hidroenergetikos srityje ir atstovavimą bendriems interesams Europos Sąjungoje (ES). Taip „Žinių radijo” laidai „Apskritas stalas” sakė Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.
„Uždarius Ignalinos atominę elektrinę Latvijai taip pat bus suduotas nemažas smūgis, kadangi iki šiol Latvija gana pigiai perka elektros energiją iš Ignalinos. ES vykdo vieningą energetikos politiką, todėl mums, kaip kaimynams, svarbu suvienyti pastangas užsitikrinant tinkamus sprendimus mūsų regiono atžvilgiu. Turime drauge užsiimti lobizmu”, – teigė V. Vykė-Freiberga.
Pasak jos, Latvijos interesas – turėti prieigą prie diversifikuotų energetikos išteklių ir galimybę jais naudotis. Prezidentės požiūriu, svarbu, kad energetika nebūtų naudojama politinėms manipuliacijoms. Tuo tarpu Rusija, prezidentės akimis, „akivaizdžiai ketina padidinti dujų kainas ir tai atsilieps mūsų rinkoms”.
V. Vykės-Freibergos teigimu, jei pasaulyje įvykiai rutuliosis taip, kaip dabar, o kai kurias valstybes nuolat atakuos uraganai, Lietuvai ir Latvijai krizės laukti ilgai neteks – ji galinti ištikti po penkių mėnesių ar penkių savaičių.
Be to, greitai augantis energetikos išteklių poreikis Kinijoje, Latvijos vadovės teigimu, gali turėti svarių pasekmių ne tik Baltijos valstybėms, bet ir visai pasaulio ekonomikai.
Todėl ES, jos požiūriu, turi rimtai pagalvoti apie tai, kokie yra atskirų jos regionų – Šiaurės, Vakarų, Vidurio Europos ir Viduržemio jūros valstybių – energetikos poreikiai.
Šiuo metu, Latvijos valstybės vadovės žodžiais, rimtai svarstomos Lietuvos ir Latvijos galimybės bendradarbiauti panaudojant hidroenergetikos išteklius. „Mūsų šalys ir anksčiau naudojosi bendra energetine sistema ir tinklais, tad ir mūsų problemos yra bendros”, – tvirtino ji.
V. Adamkaus mintis, jog „Lietuva ateityje galbūt norėtų turėti naują branduolinį reaktorių”, prezidentės nuomone, turėtų būti apsvarstyta atsižvelgiant į viso regiono raidos perspektyvas.
Jos požiūriu, Rusijos dujotiekio tiesimas per Baltijos jūrą į Vokietiją yra „komercinis susitarimas tarp didelių įmonių, kurios gali įdėti milijardus į šį projektą, siekdamos įgyvendinti investuotojų ir galbūt kitų dalyvių, bet ne mūsų interesus”.
2005-09-24 10:39