Naikintuvai vaiduokliai virš Europos klaidžioja ne pirmąkart

Karo aviacijos istorija mena nemažai sovietų orlaivių mįslingų katastrofų

Po naikintuvo „Su-27“ avarijos Lietuvoje kai kurie į atsargą išėję Rusijos kariškiai kritikuoja vyriausybę, kad ji visiškai nesirūpina savo karinėmis pajėgomis. Radikalumu garsėjantis Valstybės Dūmos deputatas atsargos pulkininkas Viktoras Alksnis radijo „Svoboda“ diskusijų laidoje Rusijos karo aviacijos būklę pavadino „tiesiog katastrofiška“.

Tačiau buvęs Lietuvos karo aviacijos pajėgų vado pavaduotojas Stasys Murza sako, kad ir Sovietų Sąjungos karo aviacijoje buvo daug nelaimių. Pasak jo, per metus žūdavo maždaug šimtas lakūnų.

Kai kurios avarijos buvo tiesiog unikalios. Kartą sovietų naikintuvas, kurio pilotas paskubomis katapultavosi, iš Lenkijos nuskrido į Belgiją ir ten sudužo.

Lakūnas žuvo Kaune

S.Murza, baigęs Černigovo (Ukraina) karo lakūnų mokyklą ir daug metų joje dirbęs instruktoriumi, „Kauno dienai“ sakė, kad kiekvienas incidentas, susijęs su SSRS karo aviacija, nelikdavo nepastebėtas.

O nelaimių būta įvairių.

Pašnekovas prisiminė prieš kelis dešimtmečius įvykusią avariją Kaune. Ji jam atrodo panaši į tą, kuri praėjusią savaitę įvyko Šakių rajone. Pasak buvusio instruktoriaus, tada naikintuvas „Su-7“, kurio pilotas turėjo skristi į Baltarusijoje esantį aerodromą, tikriausiai paklydo.

Anot S.Murzos, pastebėjęs senąjį Aleksoto aerodromą, lakūnas nusprendė nusileisti jame, tačiau žemę pasiekė per vėlai, todėl lėktuvas išlėkė už tako ribų ir sudužo, pilotas žuvo. Tuometinėje vietos žiniasklaidoje apie tai nebuvo jokio pranešimo.

Lietuvos aviacijos muziejaus skyriaus vedėjas Gytis Ramoška mano, kad šios avarijos priežastys buvo kitokios. „Pilotas, turėjęs skristi į Baranovičius, pamanė jau atskridęs į paskyrimo vietą, nes Kauno oro uosto švyturio dažniai buvo panašūs į tuos, kurie buvo siunčiami iš Baltarusijos aerodromo. Kaune pakilimo ir nusileidimo takas buvo dvigubai trumpesnis, negu reikia tokio tipo naikintuvui. Todėl nusileidimas baigėsi tragiškai“, – „Kauno dienai“ sakė aviacijos istorikas.

Katastrofos Venecijoje ir Lvove

S.Murza priminė, kad su tokiu pačiu naikintuvu, koks nukrito Šakių rajone, 1990 metų rugsėjo 9 dieną Venecijos „Salgaredos“ aerodrome žuvo lakūnas Rimas Stankevičius, vadintas paskutine Lietuvos kosmine viltimi.

Oficiali išvada skelbė, kad „skrydžio metu pilotas nesuvaldė lėktuvo“. Lakūno artimieji su tokia versija nesutiko. „Su-27“ nukrito ir sprogo. Be lakūno, žuvo vienas aerodromo darbuotojas.

S.Murza nurodė, kad daug skaudesnė katastrofa per tokio pat naikintuvo skrydį įvyko Ukrainoje prieš trejus metus. 2002 metų liepos 27 dieną prie Lvovo esančiame aerodrome „Su-27“, aviacijos šou metu atlikdamas aukštojo pilotažo figūrą, nukrito į žiūrovų minią.

Tada žuvo 83, buvo sužeista beveik du šimtai žmonių. Katastrofos kaltininkais buvo pripažinti pilotai, bet vis dar aiškinamasi, kodėl taip atsitiko, nors lakūnai visai neseniai buvo nuteisti.

Kuro bakai pilami nebūtinai pilni

Valstybės Dūmos deputatas atsargos pulkininkas V.Alksnis, šią savaitę dalyvaudamas radijo stoties „Svoboda“ diskusijų laidoje „Dienos tema“ sakė: „Man iš karto kilo klausimas: kodėl „Su-27″ nukrito Lietuvoje, praėjus vos valandai po pakilimo? Toks naikintuvas, pilnai užpildžius jo bakus, gali nuskristi 3700 kilometrų. Bet kuro jam pakako tik kelių šimtų kilometrų skrydžiui, kuris truko vos vieną valandą. Kas taip nusikalstamai išleido lėktuvą tokiam sudėtingam skrydžiui virš jūros?“

Tuo tarpu S.Murza sakė, kad lėktuvas nebūtinai visada kuru užpildomas visiškai. „Pavyzdžiui, jeigu skrydžiui reikia ne aštuonių tonų, o tik keturių, tai ir pilamos keturios, bet, žinoma, su reikiama atsarga“, – sakė pašnekovas, aštuonerius metus ėjęs Lietuvos karinių oro pajėgų vado pavaduotojo pareigas, o dabar vadovaujantis Lietuvos aeroklubui.

Pasaulį apskriejo sensacija

Incidentas Lietuvoje su Rusijos naikintuvu „Su-27“ daug kam atmintyje atgaivino kitą, labai unikalią, istoriją.

1989 metų liepos 4-ąją pasaulį apskriejo sensacija: Sovietų Sąjungos karo lėktuvas, startavęs Lenkijoje, perskrido tuometinę Vokietijos Demokratinę Respubliką, Vakarų Vokietiją, Nyderlandus ir nukrito Belgijoje netoli sienos su Prancūzija.

Bet sensacija tapo dar didesnė, kai paaiškėjo, kad naikintuvas beveik 900 kilometrų atstumą įveikė be piloto, nes šis, lėktuve pajutęs gedimą, katapultavosi.

Incidentas be aukų neapsiėjo: „Mig-23“ Belgijoje trenkėsi į ūkininko sodybą – žuvo vietinio fermerio sūnus.

S.Murza šią labai retą avariją gerai prisimena iki šiol. „Po pakilimo nestabilų variklio darbą pilotas palaikė gedimu. Būna, kad, išjungus forsažą, keičiasi kai kurie variklio darbo parametrai; kaip tik jie ir suglumino pilotą“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad lėktuvas vėliau skrido autopiloto režimu.

Gedimas skrydžio pradžioje

Sovietų Sąjungai tada jau penktus metus vadovavo Michailas Gorbačiovas, paskelbęs ne tik „perestroiką“ ir „glasnostj“, todėl tuometinė SSRS žiniasklaida išsamiai aprašė šią reto pobūdžio aviakatastrofą.

Išsamų straipsnį, pavadintą „Nepilotuojamas „Mig-23″ – Vakarų Europos padangėje“, pirmiausiai paskelbė laikraštis „Izvestija“.

Tuomet Lenkijoje dar buvo dislokuotos Sovietų Sąjungos pajėgos. Prie Baltijos jūros esančio Kolobžego miesto rajone esančiame aerodrome lakūnai treniravosi.

Tą nelemtą „Mig-23“ pilotavo pulkininkas Nikolajus Skuridinas. Anot „Izvestijų“, jis, vos pradėjęs kilti, pajuto, kad lėktuvui kažkas atsitiko, todėl antžeminėms tarnyboms pranešė, jog nusprendė katapultuotis.

Toks leidimas tuoj pat buvo duotas, ir kai naikintuvas buvo maždaug dviejų šimtų metrų aukštyje, lakūnas, dar gavęs nurodymą lėktuvą nukreipti jūros link, iššoko.

Apie incidentą tuoj pat buvo pranešta į Maskvą. Gynybos ministerijos pareigūnas dar pasidomėjo, kas nutiko lėktuvui. Pareigūnui buvo atsakyta, kad naikintuvas tikriausiai nukrito į jūrą.

Perkūnas iš giedro dangaus

Nepraėjus nė valandai, pasaulio naujienų agentūros iš Belgijos išplatino žinią: prie sienos su Prancūzija ant ūkininko sodybos nukrito naikintuvas. Namo griuvėsiuose kyšojo lėktuvo uodega su Sovietų Sąjungos karinių oro pajėgų atpažinimo ženklais.

Avarijos vietoje žuvo sodybos šeimininko sūnus; devyniolikametis vaikinas svečiavosi pas tėvus. Laimei, tuo momentu daugiau žmonių sodyboje nebuvo.

Po bendro tyrimo, kuriame dalyvavo NATO ir SSRS kariškiai, paaiškėjo, kad „Mig-23“ turėjo tik šaudmenų patrankai. „Oras-oras“ klasės raketų, kuriomis paprastai ginkluotas šis lėktuvas, jame nebuvo.

Vadai nepatikėjo papasakota legenda

Vėliau paaiškėjo, kad „Mig-23“ virš Vakarų Vokietijos buvo perėmę du JAV naikintuvai „F-15“, pakilę maždaug į 10 tūkstančių metrų aukštį. Jų pilotai bandė su pažeidėju užmegzti kontaktą, bet tuoj pastebėjo, kad sovietų lėktuve nėra piloto.

Kai amerikiečių lakūnai apie tai pranešė savo vadams, šie nepatikėjo. Tačiau įsibrovėlį numušti neskubėta – jis skrido virš tankiai gyvenamų Vakarų Vokietijos rajonų. NATO kariškiai buvo nusprendę pažeidėjui smogti tada, kai jis atsidurs kur nors virš jūros – pavyzdžiui, virš La Manšo. Bet iki ten jis nenuskrido – baigėsi kuras ir naikintuvas trenkėsi į žemę.

Tai atsitiko Belgijos pietuose, netoli Kurtrės miesto. Vietos valdžia iš pradžių baiminosi, kad gali sprogti lėktuvo šaudmenys, todėl iš avarijos apylinkių buvo evakuota šimtai žmonių.

Nedaug trūko, kad naikintuvas būtų pasiekęs Prancūzijos Lilio ekonominį gausiai gyvenamą rajoną. Tokiu atveju daugybės aukų nebūtų išvengta.

Priekaištai lakūnui

Apie incidentą rašė ir tuometinė „Pravda“. Įdomiausia tai, kad kompartijos oficiozas turėjo daug priekaištų „Mig-23“ pilotui ir jo vadams.

Laikraštis nustatė, kad pulkininkas N.Skuridinas iš tiesų turėjo didelę patirtį – buvo skraidęs bemaž 2 tūkstančius valandų. „Bet štai ir kabliukas. Paskutinį kartą jis, N.Skuridinas, atsakingas politinis darbuotojas, skraidė kovo 27-ąją. Po to ilgai buvo komandiruotėje, dar vėliau – atostogose. Pertrauka tarp skrydžių buvo ilga. Įdomu, ar būtų pulkininkas leidęs skristi kam nors kitam vienam po tokios ilgos pertraukos“, – klausė laikraštis ir pridūrė: „Vis dėlto pernelyg dažnai į nelaimingus atsitikimus mūsų karinėje aviacijoje įsivelia tie, kurie privalo kontroliuoti kitus“.

Laikraštis taip pat klausė, ar bus nubaustas tas kariškis, kuris į Maskvą pranešė, kad naikintuvas įkrito į Baltijos jūrą.

Pretenzijos kariškių vadovybei

Laikraštis „Komsomolskaja pravda“ turėjo pretenzijų SSRS ginkluotųjų pajėgų vadovybei, kad ji operatyviai neinformavo NATO būstinės apie „Lenkijoje pradingusį naikintuvą“.

Laikraštis pažymėjo, kad „NATO vadovybės santūrumas ir protingas atsargumas, vertinant šio karinio bloko sienų pažeidimą, padėjo išvengti sunkių pasekmių; sunku būtų įsivaizduoti, kas galėjo atsitikti, jei sovietų naikintuvas būtų užskridęs virš Vakarų Europos „šaltojo karo“ metais“.

SSRS vyriausybė atsiprašė Belgijos vyriausybės dėl naikintuvo avarijos, sovietų kariškiai pareiškė užuojautą žuvusiojo šeimai ir atlygino padarytus nuostolius.

Po incidento NATO ir Varšuvos sutarties, kurioje dominavo SSRS, valstybės susitarė, kad apie tokius ir panašius atsitikimus abu blokai vienas kitą informuos kuo skubiau.

Šmėklų buvo ir daugiau

Jau kitą dieną po „Mig-23“ avarijos Belgijoje žinių agentūra „France presse“ priminė, kad analogiškas lėktuvas šmėkla 1984 metais skraidė virš Prancūzijos. Jos karo lėktuvas „Mirage“, iš kurio lakūnas katapultavosi, blaškėsi beveik 40 minučių.

Šmėklą teko patiems prancūzams numušti virš rajono, kuriame yra mažai gyventojų.

Danijos laikraštis „Berlingske tidende“ savo ruožtu priminė, kad 1979 metais Vakarų Vokietijos karo lėktuvas, kurio pilotas skrydžio metu prarado sąmonę, daugiau kaip valandą skaidė virš Europos ir sudužo Norvegijoje.

Išdykavimas ir chuliganizmas

Sovietmečiu į Kauno marias nukritus kariniam sraigtasparniui „Mi-8“, žuvo dalis įgulos ir du žinomi Kauno gamtosaugininkai, sumanę apsidairyti, ką didžiuliame vandens telkinyje veikia brakonieriai. Kai kurie skrydžio dalyviai išsigelbėjo.

Priminęs šią istoriją, S.Murza papasakojo ir apie kai kuriuos kitus nesankcionuotus sovietų kariškių skrydžius. Vienus tokių atvejų jis pavadino tikru išdykavimu, kitus – beveik chuliganizmu.

„Kartą kariškiai, skrisdami sraigtasparniu „Mi-2″, pamatė prie tvenkinio esantį paplūdimį, todėl nutarė išsimaudyti. Pirmas vado leidimo išlipti paprašė technikas, sumanęs pasipliuškenti. Sraigtasparnis pakibo pusės metro aukštyje ir stovėjo vietoje.

Galiausiai išlipo visi. Bet svoris sumažėjo, ir sraigtasparnis pakilo aukščiau. Kariškiai sunerimę bandė įsiropšti į orlaivį, bet jo pasiekti negalėjo. Staiga pūstelėjęs vėjo gūsis bloškė sraigtasparnį, ir jis nukrito tvenkinio pakraštyje. Kariškiai buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis“, – pasakojo buvęs karo lakūnas.

Jo atmintyje išliko dar viena istorija, kai tokio paties sraigtasparnio įgula sumanė iš ežero pasivogti tinklą su žuvimis. Du kartus jiems tai pavyko, bet vėliau žvejai, sužinoję, kad vagys ne atplaukia, o atskrenda, tinklus stipriai pritvirtino. Sraigtasparnio variklis nepajėgė nutraukti įtvirtinimo virvių, ir orlaivis įkrito į ežerą.
Leonas Žalys

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.